Jei Frankfurto knygų mugėje ir yra renginių, į kuriuos tenka grūste grūstis, tai susitikimas su J.Stoltenbergu buvo būtent toks. Kartu su juo buvo ir filipinietė žurnalistė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Ressa, kurią itin karštai sutiko čia esantys Filipinų atstovai – o jų čia šiemet itin daug, nes Filipinai yra mugės garbės viešnia. Turbūt jokiame kitame Frankfurto knygų mugės renginyje negirdėjau ir tiek plojimų – jie pratrūkdavo kas kelias minutes, abiems pašnekovams pasakius įkvepiančią mintį.
Žmonės plūdo į salę dar gerokai prieš prasidedant renginiui, tačiau daugelio jų pastangos buvo bevaisės – didžioji dalis turėjo įsitaisyti ant žemės ar salės prieigose, o vos pasirodęs buvęs NATO vadovas buvo sutiktas audringais plojimais, prieš jį išsirikiavo fotografų būrys. Prie jo knygos autografų po renginio išsirikiavo ilga eilė – akivaizdu, kad jo knyga, kurioje jis pateikia savo vadovavimo NATO laikotarpio užkulisius, sulaukia itin daug dėmesio.
Derybos – tik iš jėgos pozicijų
Kaip ir galima buvo tikėtis, buvęs NATO vadovas daugiausia klausimų sulaukė apie šių dienų įvykius – Donaldo Trumpo planus susitikti su Vladimiru Putinu, karą Ukrainoje. Paklaustas apie tai, ar reikia sėsti prie derybų stalo su Rusija, jis sakė, kad kai buvo NATO vadovas, jis dažnai buvo kritikuojamas dėl to, kad pabrėždavo, jog kalbėti su V.Putinu reikia. Tačiau, kaip sakė politikas, bet kokios kalbos turi būti paremtos jėgos pozicija.
„Jei Putinas supras, kad jis negali laimėti karo lauke, jis sės prie derybų stalo“, – sakė jis. Tad, J.Stoltenbergo teigimu, norint nutraukti karą Ukrainoje, pirmiausia reikia stipriai remti Ukrainą ginkluote. Galima ir greičiau nutraukti karą, tačiau tai reikštų atiduoti dalį Ukrainos Rusijai, o tai reikštų okupaciją.
Apie D.Trumpą jis sakė, kad daugybė jų vertybių nesutampa, tačiau visgi šis buvo išrinktas JAV žmonių, tad su tuo reikia skaitytis. Ir, buvusio NATO vadovo teigimu, yra bent du dalykai, už kuriuos D.Trumpas jo vadovavimu Aljansui laikais gali būti gerbiamas – jis spaudė Europą didinti išlaidas gynybai, o dabartinėje situacijoje tai yra neišvengiama. Be to, jis kritikavo Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.
Anksčiau žiniasklaidoje jau buvo aptariamos šios knygos ištraukos. Tarkime, jis rašo, kad 2018 metų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Donaldas Trumpas per savo pirmąją kadenciją grasino išeiti dėl to, kad Europos šalys nepasiekė NATO dviejų procentų gynybos biudžeto tikslo.
Dabartinę būseną su Rusija buvęs NATO vadovas apibūdino kaip iki šiol nematytą istorijoje – anksčiau buvo arba taika, arba karas. O dabar šios linijos išblukę, vyksta hibridinis karas, kurį labai sunku suvaldyti.
Rusija patiria strateginį pralaimėjimą
J.Stoltenbergas ne kartą pakartojo mintį, kad pagrindinė Vakarų stiprybė yra atvirumas ir skaidrumas. Jis sakė, kad būtent dėl to parašė ir knygą, kurioje pripažįstamos ir NATO klaidos, dėl ko jis kartais dabar kritikuojamas, nes tokiu būdu lyg ir suteikiantis informacijos priešininkams.
Tačiau jo argumentas – NATO nėra tobula, ji darė klaidų, ne visi sprendimai buvo geri. Tačiau tai reikia pripažinti, keistis. Tuo demokratijos ir skiriasi nuo diktatūrų. Kaip pavyzdį jis pateikė V.Putiną – diktatorius nepripažįsta savo klaidų, nors akivaizdu, kad „strategiškai jis patiria didelį pralaimėjimą“. J.Stoltenbergas vardino faktus – Rusija taip ir neužkariavo Ukrainos, Ukraina arčiau NATO nei bet kada anksčiau, Švedija ir Suomija, anksčiau negalvojusios apie NATO, dabar yra jos narės. Demokratijoje toks vadovas jokiu būdu nebegalėtų tęsti to, ką daro.
Iš pragaro – į skaistyklą
Tuo tarpu filipinietė žurnalistė, dėl savo tyrimų smarkiai persekiota savo gimtinėje, perspėjo Vakarus dėl augančių diktatūrų, autoritarinių režimų: „Būkite atsargūs“. Filipinai, kaip apibūdino ji pati, perėjo kelią nuo pragaro iki skaistyklos.
Daugiausia dėmesio ir nerimo iš abiejų pašnekovų buvo dėl socialinių tinklų įtakos, propagandos, netikrų naujienų sklaidos. Kaip sakė pati Nobelio premijos laureatė, ji galvojo, kurį terminą pasirinkti: „informacijos armagedonas“ ar „informacijos apokalipsė“ . „Ir, kadangi esu optimistė, sakau, kad vyksta informacijos armagedonas, nes apokalipsė reiškia, kad viskas, kova pralaimėta“, – sakė ji, net ir šiais dezinfomacijos laikais matanti vilties. Matanti tai, kad žmonės visgi sugeba susivienyti. Kaip pavyzdį ji pateikė Sakartvelą, kur žmonės išėjo į gatves ir kovojo už tiesą.
Tiek nobelistė, tiek buvęs NATO vadovas pabrėžė žiniasklaidos svarbą. „Mūsų vyriausybės turi prisiimti atsakomybę ir palaikyti laisvą ir nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė M.Ressa. J.Stoltenbergas sakė, kad jam žurnalistika atrodo ypatingai svarbi – gerbia ją net tada, kai kritikuoja ir jį patį. „Jūs nenorėtumėte gyventi pasaulyje, kuriame žurnalistika numirs“, – sakė jis.
Išlieka optimistai
Ir nors abu jie išsakė daug niūrių minčių, visgi abu jie teigė esantys optimistai.
„Galiausiai tiesa nugalės“, – sakė buvęs NATO vadovas, beje, išreiškęs ir pomėgį fizinėms knygoms, nes jos yra „mažiau pažeidžiamos“.
Jis sakė, kad, jei pažiūrėtume į bendrą vaizdą, pamatytume, kad pasaulyje yra daugybė pozityvių pokyčių – gyvenimo trukmė ilgėja, mažėja skurdo. Taip, vyksta karai, vyksta klimato kaita, technologiniai iššūkiai, tačiau žmonės vis dar gali tai bandyti išspręsti. Be to, ir ankstesnės kartos susidūrė su daugybe sunkumų, išgyveno karus.
„Esu optimistas, nes esu politikas. Jei negalvotum, kad gali pakeisti pasaulį į gerąją pusę, turi pasitraukti“, – sakė J.Stoltenbergas.
