„Jei nebūtų Vlado Drėmos „Dingusio Vilniaus“, tai nebūtų ir „Nedingusio“, –sako knygos autorius, menotyrininkas V. Poškus. Jis teigia, kad V. Drėmos knyga paskatino ne tik studijuoti dailės istoriją, bet ir buvo šventraštis, kurį laikant rankose pamiltas Vilnius. O knygos pavadinimas – „Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros“, – nėra nei antitezė, nei diskusija, nei tęsinys, tai V.Drėmos inspiruotas pokalbis su miestu.
Knygoje V.Poškus pasakoja beveik 100 istorijų, kurios, kaip pats sako, kildavo einant į darbą, vaikštant ir stebint miestą, smulkiausias detales.
„Vieni pasakojimai ilgesni, kiti – trumpesni. Rašyti skatindavo detalės, pavyzdžiui, Mozė, o tiksliau jo pirštas, rodantis į dekalogą“, – apie inspiruojančias detales, pamatytas mieste, pasakojo dailėtyrininkas.
Knygos paantraštę „miesto akupunktūros“ V.Poškus aiškina tuo, kad Vilnius yra tarsi didelis kūnas, kurį galima pažadinti bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus, todėl knygoje galima rasti ne tik pažadintų pasakojimų apie bažnyčias ar žinomus pastatus, bet ir apie gėlynus, medžius.
„Vaikštant po miestą įspūdį daro ir medinė malkinė, ir laiptai. Ne tik barokinė bažnyčia“, – kalbėjo V.Poškus.
Knygos autorius pasakoja, kad nors ir nėra vilnietis, pragyvenęs Vilniuje dvidešimt metų, prisirišo prie šio miesto, o ir pats miestas dėkinga medžiaga papasakoti istorijas ir parašyti knygą.
„Manęs klausia, koks tai žanras, sakau, kad tai – pliurpalai, tai lengvas žanras, dailėtyrinė esė, ne akademinė studija“, – savo knygą ir tekstus apibūdino V.Poškus.
Knyga „Nedingęs Vilnius, miesto akupunktūros“ bus pristatyta kitą savaitę prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje.
