NEGROŽINĖ LITERATŪRA
Michael Schuman „Supervalstybė grįžta. Pasaulio istorija pagal Kiniją“
Iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda
Leidykla „Kitos knygos“
Norintiems suprasti Kiniją ir ieškantiems negrožinės knygos, labiausiai rekomenduoju „Supervalstybė grįžta“. Kinijoje nemažai laiko gyvenęs autorius perteikia Kinijos istoriją ir mentalitetą, ir pagrindinė šio kūrinio mintis – Kinija nori to, ką visada turėjo. Beveik per visą istoriją ji buvo viena iš supervalstybių, o dabar vėl nori tokia tapti. Nors mes su susirūpinimu žvelgiame į tai, kaip elgiasi Kinija, tačiau tai nėra kažkoks naujas fenomenas. Kaip rašo pats autorius, „nesvarbu, ar Kinija kėlė baimę, ar ne, laikytis kiniškosios tvarkos tikrai buvo naudinga, ir labiausiai – ekonomiškai“.
Pasakodamas Kinijos istoriją, jos socialinę, kultūrinę, politinę sanklodą autorius rodo, kad dažnai mes Kinijos, kuri veikia pagal savo pačios taisykles, nesuprantame. Ir dėl to, žinoma, tik pavojingiau (knygos autorius mini kinų keršto jausmą, kad reikia atkeršyti už Vakarų valstybių pažeminimus ir grąžinti kiniškąją pasaulio tvarką). Tarkime, jis rašo, kad Kinija niekuomet nepuoselėjo tokių tarpvalstybinių santykių kaip europiečiai, santykiuose su kitomis šalimis jie buvo įpratę spręsti patys. Demokratija Kinijoje istorinių šaknų neturėjo, iš esmės Kinijos imperijos santvarka buvo autokratinė, o kalbant apie valdžios ir žmonių santykius visų pirma reikia kalbėti apie konfucionizmo įtaką, – individo pasiaukojimą dėl platesnių interesų.
Pastaraisiais dešimtmečiais kalbame apie Kinijos ekonomikos svarbos augimą, tačiau ir čia, kaip rašo autorius, nėra nieko labai naujo – jau nuo romėnų laikų Kinija buvo vienas iš gamybos centrų, o dar svarbiau, kad prekes paprastai gamindavo pažangiausiomis technologijomis. Taip, XIX amžiaus lūžis Kiniją, kuriam laikui patraukė iš tarptautinės arenos pirmųjų eilių, tačiau, kaip teigia M.Schumanas, kinai kantrūs. Kiekvieną kartą kinai išlaukdavo savo akimirkos atitaisyti padėtį ir, vos atgavę įprastinę stiprybę, vėl stodavo ginti savosios pasaulio tvarkos.
Kiekvieną kartą kinai išlaukdavo savo akimirkos atitaisyti padėtį ir, vos atgavę įprastinę stiprybę, vėl stodavo ginti savosios pasaulio tvarkos.
Šis knygoje siūlomas žiūrėjimas į pasaulio istoriją, civilizaciją iš kiniškosios perspektyvos labai naudingas siekiant suprasti tiek jos žingsnius politikoje, ekonomikoje, tiek ambicijas ir siekį primesti pasauliui savąją tvarką.
Michael Sheridan „Raudonasis imperatorius. Xi Jinpingas ir jo naujoji Kinija“
Iš anglų kalbos vertė Indrė Poliuškevičienė
Leidykla „Alma littera“
Perskaičius knygą „Supervalstybė grįžta“ ir norint dar labiau pasigilinti į procesus, kurie vyksta dabartinėje Kinijoje, verta atsiversti šią knygą. Joje atskleidžiama Kinijos lyderio Xi Jinpingo biografija, valdymo metai, tai, kaip keičiasi ši valstybė. Iš esmės pratęsiama M.Schumano mintis, kad Kinija siekia susigrąžinti supervalstybės, imperijos statusą, o tai, kad joje veikiama autoritariniais metodais, tik pratęsia senąsias tradicijas – demokratija nėra būdinga Kinijai, o Xi dinastija suformavo savo kultą. „Iš dalies Xi dinastijos kultas yra tiesiog kraštutinė tipiškos autoritarinės praktikos forma“, – rašo knygos autorius, rašytojas ir žurnalistas. Ir pabrėžia, kad svarbiausi Kinijoje yra ne partijos interesai, o kelių šeimų, ypač priklausančių lyderių klanui, privilegijos. Nepaisant ekonominio augimo, „nepaisant to, kad Xi Jinpingas yra modernios šalies vadovas, jo mąstysena ir pažiūros yra labai labai pasenusios“.
Knygoje informacija sudėta chronologine tvarka, autorius atskleidžia, kas formavo dabartinio Kinijos lyderio charakterį, aprašo jo mokslus, nuoseklų kelią link valdžios, tai, kaip jis elgėsi galų gale gavęs šią valdžią. Aprašo nomenklatūros privilegijas, biurokratinius aparatus, kontrolės mechanizmus, kovą su priešininkais ir dabartinių laikų problemas. Šioje knygoje randame ir istorinį kontekstą, galintį geriau suprasti antrosios XX amžiaus Kinijos raidą, tai, kaip buvo elgiamasi per COVID-19 (Xi ir Komunistų partijos nuomone, COVID-19 viruso valdymas „griežtomis“ priemonėmis parodė Kinijos autoritarinės sistemos pranašumą prieš demokratinės santvarkos šalis).
Knyga parašyta plačiajai auditorijai skirtu stiliumi, nors kartais atrodo, kad autorius pernelyg leidžiasi į detales. Žinoma, vienoje knygoje aprėpiant tokį platų istorinį laikotarpį nukenčia ir gelmė, kai kurie šaltiniai gali kelti abejonių, nes autoritarinėje visuomenėje informacijos pateikimas, ypač apie lyderius, ribojamas, matomos ir paties autoriaus išankstinės nuostatos, tačiau visgi susipažinimui su Kinijos istorija ir politika knyga išties pravarti.
PRISIMINIMAI
Jung Chang „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“
Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Įstabi, labai paveiki knyga, kurioje Jung Chang apie XX amžiaus Kiniją pasakoja per savo giminės, trijų moterų – savo pačios, motinos ir močiutės – istorijas. Jo močiutė – buvusi generolo sugulovė, mama – komunistų partijos veikėja, ir ji pati, per savo gyvenimą pamačiusi besikeičiantį politinį klimatą šalyje, o galiausiai išvykusi gyventi į Londoną. Jos tėvų istorija puikiai perteikia tai, kad Kinijoje nė vienas žmogus nėra garantuotas dėl savo ateities – nepaisant to, kad tėvai buvo lojalūs režimui, visgi patyrė pažeminimą.
Tai niūri istorija apie Mao ir Kultūrinę revoliuciją, prievartą, kankinimus, komunistinio režimo dviveidiškumą, moralinius pasirinkimus (šiuo aspektu itin įdomus autorės tėvo portretas), korupciją, taip pat būdus, kaip žmonės prisitaiko, norėdami šioje baime ir nepasitikėjimu, nežmogiškumu persunktoje sistemoje išgyventi.
Žiauri, prislegianti knyga. O kartu įtraukianti dėl puikaus autorės stiliaus, sugebėjimo pasakoti istoriją taip, kad sudėtinga ją padėti į šalį – nors kai ką gali gąsdinti didžiulė knygos apimtis, ji perskaitoma greitai. Įspūdinga, kaip rašytoja sugebėjo per savo šeimos istoriją, per gyvenimų atplaišas taip tiksliai užfiksuoti visos šalies būklę.
Nenuostabu, kad ši knyga yra tapusi tarptautiniu bestseleriu, įtraukta į įvairiausius geriausių knygų sąrašus (1993 m. knyga buvo apdovanota Britų metų knygos premija). Nieko nuostabaus ir dėl to, kad ji iki šiol uždrausta Kinijoje. Ir viena tų knygų, kurią privaloma perskaityti, norint galutiniai atsikratyti iliuzijų dėl Kinijos.
Vaiva Grainytė „Pekino dienoraščiai“
Leidykla „Vaga“
„Pekino dienoraščius“ bent jau aš laikau viena geriausių lietuvių rašytojų knygų, kuriose aprašomos patirtys keliaujant ar gyvenant kitoje šalyje.
Vaiva Grainytė „Pekino dienoraščiuose“ aprašo savo studijų Kinijoje įspūdžius. Studijas-avantiūrą, šuolį į šalį, kurioje viskas kitaip. Kitokie žmonės, valgis, kitoks klimatas, kitokia pasaulėjauta, medicina, elgesys, kurioje žmonių skaičius gali išvesti iš proto, lygiai kaip ir transporto sistema, karštis, smogas, kiniški hieroglifai ir gyvenimo bendrabutyje keistenybės.
Perskaitę šią knygą patirsite buvimo šiame mieste jausmą, milijoninio žmonėmis pergrūsto megapolio atmosferą su pilnais parkais senukų, atliekančių mankštą, keliones visuomeniniu transportu, kuriame į vieną traukinį telpa visa Lietuva, puotomis virstančius pietumis kiniškuose restoranuose, kičo triumfu, Vidinės Mongolijos ramybe, didmiesčių gatvių chaosu ir dar milijonu kitų dalykų. Skaitydamas „Pekino dienoraščius“ knygą priimi ne tik kaip bandymą suprasti šią šalį, bet ir kaip refleksiją apie autorės vidinius pokyčius, nutinkančius Kinijoje, neišvengiamus susidūrimus su kultūriniais skirtumais.
Kas iš tiesų labiausiai paperka šioje knygoje, tai autorės pasakojimo stilius. Poetiška, gyva kalba, gausybė ironijos, autorė iškerta vaizdingais palyginimais, juodo humoro ir kone siurrealistiškais gyvenimo bendrabutyje epizodais bei įsimintinais personažais. Džiugina tai, kad aprašant Kiniją nėra čia klišių ar stereotipų, viskas perleidžiama per kartais melancholišką, beveik visada sarkastišką autorės filtrą. Tai – Kinija V.Grainytės, ir daugiau nieko kito, akimis. Kartu tai ir labai sąžiningas, intymus pasakojimas, kaip ir priklauso dienoraščiui – su visais džiaugsmais, pakilimais, nuopuoliais, ilgesio Lietuvai priepuoliais, ligomis ir abejonėmis.
Eglė Aukštakalnytė-Hansen „Mahamahuhu. Šešeri metai Kinijoje“
Leidykla „Tyto alba“
Norintiems dar vienos lietuvės, kuri irgi į knygą sudėjo savo patirtis, gyvenant Kinijoje, įspūdžių, rekomenduojama ir ši knyga. Šanchajuje tuo metu apsistojusi Eglė Aukštakalnytė-Hansen šioje knygoje aprašė tai, kaip ji patyrė Kiniją per šešerius metus.
„Joje bandau papasakoti, kas vyksta su žmonėmis didelių pokyčių laikotarpiu. Nagrinėju tik tuos metus, kai čia pati gyvenau. Kartais įterpiu savo emocinį konfliktą, ką norėčiau galvoti, bet negaliu, nes neišeina kinams primesti savo pasaulėžiūros. Rašau apie tai, ko nepamatysite, nesužinosite, nepajusite atvykę į Kiniją trumpam. Pasakoju, ką slepia kinų kasdienybė“, – apie savo knygą yra pasakojusi pati autorė, prieš tai išleidusi kūrinį, kuriame aprašė savo gyvenimą Afrikoje.
Kaip prisipažįsta pati autorė, Kinijoje ji patyrė kultūrinį šoką, – toks skirtingas buvo kinų mąstymas, bendravimas, logika, o kurį laiką pagyvenusi suprato ir tai, kad kalbėti apie Kiniją kaip vientisą valstybę labai sudėtinga, nes jos regionai labai skiriasi. Tad šioje knygoje ir rasite pasakojimus apie tai, kaip autorei sekėsi prisipratinti šią šalį, tai, kaip kinai dirba ir poilsiauja, kokios jų tradicijos, kokie šalies miestai ir gamta, čia pateikiama ir nemažai patarimų, pravarčių keliaujant į Kiniją. Tiesa, knyga išleista prieš dešimtmetį, tad kai kas jau yra pasikeitę, tačiau visgi esminės įžvalgos apie kinų mentalitetą, kultūrinius skirtumus nesikeičia.
Na, ir knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, tad tai irgi prideda papildomą sluoksnį šiems pasakojimams.
GROŽINĖS KNYGOS
Yu Hua „Gyventi“
Iš kinų kalbos vertė Indrė Balčikonytė-Huang
Leidykla „Kitos knygos“
Yu Hua – vienas garsiausių šių laikų Kinijos rašytojų, jo kūriniai tampa bestseleriais ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse, o ši knyga išgarsėjo dar ir dėl pagal ją sukurto apdovanojimus pelniusio filmo. Tad norintiems suprasti ne tik tai, kaip kinai gyvena, bet ir tai, ką jie skaito, ši knyga labai rekomenduojama.
Rekomenduojama ji ir dėl to, kad kūrinyje įtaigiai perteikiama tiek XX amžiaus Kinijos istorija, paženklinta nuolatinių tragedijų, tiek žmonių mentalitetas, nuolatiniai išbandymai, išgyvenimo instinktas, „Gyventi“ – savosios kartos atspindys.
Pats Yu Hua apie šią knygą sakė, kad „Gyventi“ kūrė norėdamas „aprašyti žmogaus sugebėjimą ištverti kančią ir žvelgti į pasaulį šviesiomis akimis“, o rašydamas suvokė, kad gyvenimo tikslas ir yra pats gyvenimas, o ne kas nors kita. Išties, ši knyga yra nuolatinių negandų, išbandymų, netekčių kaleidoskopas, liudijimas to, kokią naštą gali tekti pakelti vienam žmogui. O kartu tai ir pasakojimas apie sugebėjimą nepalūžti, stoišką laikyseną net ir tokiomis akimirkomis, kai visas buvęs gyvenimas eilinį kartą griūna. Mirtys, badas, politinės suirutės – Yu Hua rodo, kad galima net ir visa tai išgyvenus išlaikyti empatiją, žmogiškumą. „Geriau nugyventi paprastą gyvenimą“, – sako pagrindinis šios knygos personažas Fugui. Yu Hua rašo, regis, labai paprasta kalba, su nuogu realizmu, ir tai suteikia šiam pasakojimui dokumentalumo įspūdį.
Shuang Xuetao „Raudonio gatvė“
Iš kinų kalbos vertė Indrė Balčikonytė-Huang
Leidykla „Rara“
Shuang Xuetao – vienas talentingiausių jaunųjų kinų rašytojų, apdovanotas daugybe premijų, ir „Raudonio gatvė“ yra įrodymas, kuo jo literatūra taip traukia. Ji rekomenduojama tiems, kas nori susipažinti su šiuolaikine kinų literatūra, kam patinka knygos, kuriose dera niūrus realizmas, poetiškas pasakojimas ir humoras. Pats autorius yra sakęs, kad savo kūriniuose nori išlaikyti balansą tarp rimtosios ir pramoginės literatūros, ir šiame kūrinyje jam tai puikiai pavyko.
Tai labai įdomi, savita literatūra – trys apysakos, skaitydami kurias ne tik susipažįstame su vienu svarbiausių šiuolaikinių kinų rašytojų, bet ir galime geriau suprasti antrosios XX amžiaus pusės Kinijos istoriją. Šie trys pasakojimai prisodrinti niūraus realizmo, smurto, alkoholizmo, tačiau autorius visgi sugeba įpinti šilumos, šviesos, humoro. Jis suderina poetišką pasakojimą (pats jis sako, kad nerašo eilėraščių, tačiau mėgsta poetišką pasakojimą. Tai ypač pasakytina apie pabaigas, kurios palieka plevenančios nežinios jausmą)
su brutalia tikrove, moka sujungti socialines, nedarbo, ekonominių lūžių temas su magiškuoju pajautimu, fantastiniais motyvais, noir atmosfera, kinematografiškais potėpiais.
Šis kūrinys puikia literatūrine kalba taip pat perteikia atotrūkius, nelygybės problemas Kinijos visuomenėje, atstumus, kuriuos sudėtinga įveikti ne dėl geografinių priežasčių, rašo apie žmones, kurie neprisitaiko naujoje realybėje, pasakoja apie vyrų ir moterų santykius, tai, kaip juose atsispindi kontrolės mechanizmai, rašo apie disfunkcines šeimas, neviltį ir tai, kaip visuomenėje suvokiama garbė ar pareiga.
Gao Xingjian „Dvasios kalnas“
Iš kinų kalbos vertė Agnė Biliūnaitė
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lietuvių kalba ši knyga pasirodė dar 2011 metais, tad atrasti ją dabar, matyt, galite tik skaitytų knygų parduotuvėse. Tačiau įdėti pastangų verta – jau vien dėl to, kad tai galimybė susipažinti su Nobelio premijos laureato kūryba, o taip pat ir dėl to, kad šis kūrinys įvardinamas kaip vienas įstabesnių Kinijos rašytojų kūrinių, pavergiantis tiek literatūrinėmis išraiškos formomis, tiek tuo, kaip perteikia Kinijos istoriją, ideologiją, šalies kultūrą ir jos pakraščius. Tiesa, iš karto reikia pastebėti, kad ši odisėja nėra pats lengviausias kūrinys, skaitant ir pačiam reikia įsijausti į tą banguojantį kelionės ritmą.
Šis autorius dar gyvendamas Kinijoje stengėsi nesitaikstyti su primetamomis taisyklėmis, dėl savo kūrybos sulaukė nemalonumų, buvo priverstas ir slapstytis, galiausiai, 1987 metais gavęs stipendiją stažuotei Vokietijoje, jis išvyko iš Kinijos ir į ją nebegrįžo, vėliau gavo Prancūzijos pilietybę, o jo kūriniai buvo uždrausti Kinijoje. Jis tapo pirmuoju kinų kalba kuriančiu rašytoju, gavusiu Nobelio literatūros premiją.
Kaip apie šią knygą rašė pati knygos vertėja Agnė Biliūnaitė, „Dvasios kalnas“ – tai literatūrinis atsakas į asmens individualybės naikinimą. Šiame stipiriai autobiografiškame kūrinyje pasakojama menininko kelionė per Kiniją, jos kalnus, miškus, ieškant mistiškojo dvasios kalno. Tai egzistencinė kelionė, atrandant savąjį aš, bandant perprasti krašto, per kurį keliaujame, realybę ir istoriją. Čia matome Kultūrinės revoliucijos padarinius, ideologiją, o taip pat ir paprastų kinų gyvenimą, galime įsijausti į pasaulėžiūrą, susipažinti su religija, papročiais, miesto ir kaimo gyvenimu, čia pinasi prisiminimai, poezija, vaizduotės šuoliai ir magijos prisilietimai. Nusprendę pasigalynėti su šios knygos svoriu, gausite literatūrinių atradimų.
„Trijų kūnų problema“
Iš anglų kalbos vertė Saulius Tomas Kondrotas
Leidykla „Kitos knygos“
Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad šis mokslinės fantastikos bestseleris, daugybę premijų susižėręs, ekranizacijos sulaukęs kūrinys iš šiame sąraše esančių kūrinių gali mažiausiai pasakyti apie tai, kuo gyvena Kinija dabar. Nes juk tai visų pirma autoriaus lakios vaizduotės, išradingumo vaisius, siūlantis mums susidūrimą su nežemiškomis civilizacijomis, iššūkius Žemės civilizacijai. Tačiau iš tiesų po paviršiumi galime rasti aiškių nuorodų į šiuolaikinės Kinijos būklę, jos istorinius etapus.
Ši trilogija – ir mokslinė fantastika, ne itin toli nuklydusi nuo realybės, ir idėjų romanai apie mūsų planetos problemas, knyga yra perklota filosofinių prasmių. Tai ir mūsų išgyvenimo Žemėje apmąstymai apie mokslo įtaką mūsų gyvenimams, tai, kaip mes elgtumės susidūrę su nežemiškomis civilizacijomis, kas mes būtume jų akivaizdoje? Knygose nemažai mokslo žinių. Beje, pats rašytojas šios knygos pabaigoje ir teigia, kad pačius gražiausius ir įdomiausius siužetus sukūrė ne romanų autoriai, bet mokslininkai, tik bėda, kad tų istorijų daugelis mūsų nemokame perskaityti, tad jis pabandė sukurti savąjį istoriją, pernelyg nenutoldamas nuo tikrovės.
Ir tos kiniškos tikrovės čia apstu – autorius aprašo Kinijos kultūrinę revoliuciją, perauklėjimo stovyklas ir kankinimus. Viena iš tokių – savo šeimos netekusi astrofizikė, kuriai tenka pasirinkti – ar teismas, ar darbas slaptame dalinyje. Ji pasirenka šį, nors ir žino, kad nuo to laiko nebegalės grįžti į buvusią tikrovę. Knygoje galima įžvelgti to, kaip Kinija mato save pasaulyje, kokios jos ambicijos, tai, kokius technologinius iššūkius kelia, joje neblogai perteikiami ir korporacijų darbo metodai. Pats rašytojas netgi yra sakęs, kad jo trilogija tapo labai populiari tarp technologijų srityje dirbančių kinu, nes jiems atrodo, kad ji taikliai perteikia brutalią konkurenciją tarp Kinijos interneto kompanijų.
Tad norintiems mokslinės fantastikos kūrinio, kuris kartu perteiktų ir futuristines Kinijos vizijas bei netolimą praeitį, Liu Cixin darbai rekomenduojami.
