Egle, kokie 12 metų buvo „Infotekai“, ką juose norėtųsi išskirti?
Eglė Jovaišaitė: Prieš 12 metų tokios, būtent scenos menams, skirtos bibliotekos labai trūko meno bendruomenei. Pirmus penkerius veiklos metus „Infoteka“, gautų knygų fondą iš Britų Tarybos nuolat pildė scenos menams reikalinga literatūra, o per dešimtmetį surinkome išsamią šiuolaikinio meno biblioteką, kurioje daugybė knygų, žurnalų, filmų apie šiuolaikinius menus bei kūrėjus. Per visą „Infotekos“ gyvavimo laikotarpį ji tapo ir renginių, susitikimų vieta. Infotekoje lankosi dėstytojai, studentai, kurie šią erdvę atranda, kaip puikiai tinkamą ir savo baigiamųjų mokslinių darbų rašymui. Čia prasilenkia įvairūs menininkai, scenos profesionalai bei mėgėjai. O visi 12 metų labai skirtingi, negalėčiau išskirti tik vienų metų, „Menų spaustuvėje“ nuolat pilna veiksmo, spektaklių, festivalių, darbas čia man yra didžiulė privilegija ir šventė, kasdien.
Kokiais leidiniais pildoma „Infoteka“? Kaip juos atsirenkate?
Eglė Jovaišaitė: Veiklos pradžioje neturėjome daug leidinių, tad pirkome kuo įvairesniais klausimais apie scenos menus, tai buvo tiek teatrinės, tiek praktinės, tiek biografinės knygos. Vėliau knygos buvo atrenkamos „Menų spaustuvės“ tarybos pagalba, atsižvelgiant į jų rekomendacijas, taip pat konsultuojamės su menotyrininkais, scenos menų kritikais. Šiuo metu mėgstame pasiteirauti ir Infotekos lankytojų, „Menų spaustuvės“ rezidentų, kokios literatūros reikia jiems ir stengiamės į jų poreikius atsižvelgti. Vienas iš prioritetų yra – naujausia bei aktualiausia scenos menų, šiuolaikinio meno literatūra, kuria rašydami mokslinius darbus galėtų remtis studentai.
„Infotekoje“ nuolat vykdavo renginiai, kaip atrodė šie pastarieji „pandeminiai“ metai?
Eglė Jovaišaitė: Pirmojo karantino metu „Infoteka“ nedirbo, bet šį laiką išnaudojau Infotekos fondų, archyvų plėtimui ir tvarkymui. Antro karantino laikotarpiu „Infoteka“ dirbo, bet lankytojų aišku buvo mažai, tačiau dabar lankytojai jau grįžta ir tai labai džiugu. Iki viso karantininio laikotarpio Infotekoje buvo gausu renginių, turėjome tradicinius „Knygų ketvirtadienius“, specialiosios literatūros knygų pristatymus, filmų peržiūras, susitikimus, diskusijas. Nors šiuo metu renginių dar nerengiame, tačiau planuose jų iš ties nemažai. Labai norisi, kad ši Menų spaustuvės erdvė būtų kūrybiška ir pilna žmonių.
Kas geriau popierinė ar skaitmeninė knyga?
Eglė Jovaišaitė: Knygos ir skaitmeninis pasaulis labai plati tema. Infotekos dešimtmečio proga mes esame darę tokią diskusiją, vienas prelegentas kalbėjo apie popierinį knygos variantą, kitas prelegentas kalbėjo apie elektroninę knygą. Išvardijome pliusus ir minusus, bandėme į tai pažvelgti skirtingais rakursais, nagrinėjome skirtingas problemas ir priėjome vieningos išvados, kad tiek vienas, tiek kitas variantas yra gerai, bet svarbiausias dalykas yra – turinys. Manau, kad abi knygos versijos yra lygiavertės, priklauso tik kuri tau pačiam yra patogesnė.
Kokią „Infoteką“ įsivaizduoji dar po 12 metų?
Eglė Jovaišaitė: Labai norėčiau dar pamatyti po tiek metų „Infoteką“, visomis prasmėmis. Labai tikiuosi, kad joje bus pilna lankytojų, „Infoteka“ išsiplės per kelis aukštus, turėsime savo skaityklą po atviru dangumi ir ši maža salelė bus virtusi populiaria menų sala.
Daugiau informacijos rasite čia.
