A. Adleris (1870–1937) – austrų gydytojas, psichiatras, pasižymėjęs „klinikiniu žvilgsniu“, išsyk atpažindavęs organinę ligą ir atspėdavęs žmogaus būdą iš jo gyvenimo istorijos fragmento, prisiminimo, sapno. Sukūrė individualiosios psichologijos sistemą. Atskleidė gimimo eiliškumo svarbą formuojantis konkretiems asmenybės bruožams, nepriežiūros ar lepinimo įtaką vaiko vystymuisi, iškėlė idėją, kad pacientai turi būti tiriami ir gydomi atsižvelgiant į visuminį žmogaus vaizdą. A. Adleris padarė didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai.
Kas mes? Kokia mūsų prigimtis? Kur ir kodėl mes einame? Atskleista už šių klausimų slypinti psichodinamika padarė šią knygą populiarią, svarbią bei naudingą. Ji pristato pagrindines A. Adlerio darbų temas. Vieną jų – jog mes visi esame priimančios sprendimus būtybės, atsakingos už savo veiksmus ir elgesį. „Žmogaus pažinimas“ telkia dėmesį į žmogų pasaulyje, kuris daro įtaką ir pats yra veikiamas santykių su kitais žmonėmis. Analizuodamas tokias temas, kaip vaikas ir visuomenė, subjektyvus pasaulio suvokimas, nerealumo aspektai, charakterio bruožai bei raiška, jausmai ir emocijos, autorius pateikia savo sukurtų principų praktinę reikšmę kasdieniame gyvenime kontroliuojant santykius su kitais. Taigi autoriaus pagrindinis siekis – padėti žmonėms gyventi efektyviai bei jausti, jog jie priklauso visuomenei.
