Istorikai laužo stereotipus: apie knygą, žadinančią vaizduotę

Kodėl ji sudomino skaitytojus? Ir kokią knygą galima vadinti gera istorine knyga?

Apie tai kalbėdami istorikai dr. Arturas Mickevičius ir dr. Mindaugas Nefas išskyrė kelis svarbius sėkmės momentus. „Jau knygos pavadinimas labai aiškiai sako, kad tai naujas požiūris į vidurinius amžius, kurie pristatomi kaip šviesieji amžiai. Tai yra kitoks istorijos pasakojimas, knyga suteikia galimybę kitokiai prieigai prie mokslo ir istorijos. Istorija turi būti tinkamai papasakota, kad skaitytojas matytų ir žmogų, ir įvykį, ir reiškinį, neapsunkintą statistinėmis ar panašiomis detalėmis“, – sakė Nacionalinės bibliotekos MELC vadovas istorikas dr. Arturas Mickevičius.

Vygaudo Juozaičio nuotr./Arturas Mickevičius

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Mindaugas Nefas pastebėjo, kad įtaigus knygos naratyvinis pasakojimas patraukia skaitytoją, kuris nebūtinai yra istorikas profesionalas. „Dažnai pasitaikantys atvejai, kai istorikas rašo tarsi pats sau ir visuomenė dažniausiai net nesužino, ką jis parašęs. Teorijomis ir metodologijomis perkrovus kūrinį jis tampa tinkamu skaityti mokslininkams, studentams, bet ne plačiai auditorijai.

Šioje knygoje istorijos faktai aprašomi sudedant akcentus taip, kad ta pati žinoma istorija perskaitoma naujai. Ir tai paneigia dar vieną mitą – kad istorija kaip mokslas yra nekintantis dalykas. Tuos pačius istorinius įvykius galima aprašyti parodant jų svarbą šiems laikams, tokios istorikų knygos tampa labai reikalingu visuomenės švietimu,“ – kalbėjo dr. Mindaugas Nefas.

„Šviesiuosius amžius“ autoriai rašė vienu tamsiausių XXI amžiaus laikotarpiu – per pasaulinę pandemiją. 2021 metais išleista knyga tapo populiari dėl jų gebėjimo įdomiai pasakoti istoriją ir dėl naujo istorinių įvykių vertinimo, sulaužiusio šimtmečiais kurtus stereotipus apie žiauriuosius viduramžius. Čia atskleidžiami tūkstantmečio įvykiai nuo V amžiaus Romos žlugimo iki XIV amžiaus pabaigos.

Vygaudo Juozaičio nuotr./Mindaugas Nefas

Pratęsdamas kolegą dr. Arturas Mickevičius pasakojo apie istorijos mokymą ir vaizduotę: „Prisimenu prancūzų istoriko Fernand‘o Braudelio prieš kelis dešimtmečius išreikštą mintį, kad mokyklose iki pat baigiamosios gimnazijos klasės istorija turi būti dėstoma tik kaip pasakojimas, be apkrovimų datomis ar metodologijomis. Jis kalbėjo apie prancūzų mokyklas, bet tai būdinga ir kitų šalių vadovėliams, mokiniai dažnai sako nemėgstantys istorijos, nes ji nuobodi. Tai ne istorija nuobodi, ji pasakojama nuobodžiai.“

Dar vieną svarbią „Šviesiųjų amžių“ savybę iškėlė istorikai – tai knyga, žadinanti vaizduotę. „Istorija nėra tiktai faktai, tai jų supynimas į vientisą mezginį, į tam tikrą paaiškinimą, kodėl tai įvyko, kokios pasekmės, poveikis buvo. Ir ji visuomet susijusi su pasakojimu. Jeigu jis kūrybiškas, tuomet skaitai ir įsivaizduoji visa, kas vyksta, tai sukelia įdomių minčių“, – sakė dr. M.Nefas.

Didžiausią įtaką skaitytojui turi vaizduotę žadinančios istorikų knygos. Kai skaitydamas matai ir žmones, ir aplinką, kurioje jie gyveno, tuomet gali geriau suvokti, kaip jie mąstė, kodėl pasirinkdavo tuos ar kitus veikimo būdus.

Visuose knygos skyriuose galima įžvelgti aktualių šioms dienoms paralelių. Pasak dr. Arturo Mickevičiaus, šiandien vėl matome iš Rytų ateinančius barbarus, panašiai kaip Romos imperijos saulėlydyje, kai išsilavinę romėnai, išpaikę nuo turtingo gero gyvenimo, bandė neva flirtuoti ir barbarams taikyti savo taisykles. „Barbarai taisyklių nepaiso, jie tiesiog eina ir naikina. Kai kurie mūsų Europos lyderiai kalba apie europines vertybes, taisyklių laikymąsi, bet barbarams tai negalioja. Tai parodė dar ankstyvieji viduramžiai“, – sakė dr. A.Mickevičius.

Tyrinėdami viduramžių įvykius istorikai Matthew Gabriele‘as ir Davidas M.Perry remiasi amžininkų pasakojimais, meno kūrinių ir archeologinių paminklų gyvais aprašymais. Įspūdinga kelionė po Europą ir Viduržemio jūrą, Aziją ir Afriką skaitytoją įtraukia į susitikimus su svarbiausiomis minimo laikotarpio istorinėmis asmenybėmis ir įvykiais. Knygos pabaigoje autoriai viliasi, kad jų kūrinys teisingiau nušvies viduriniais amžiais vadinamo laikotarpio istoriją. „Iš tikrųjų visada viskas yra gerokai sudėtingiau“, – apibendrinama knygoje, kuri laužo stereotipinį viduramžių supratimą ir sugeba pažadinti skaitytojo vaizduotę.