Skaitau labai daug, tačiau ne visuomet pasirenku tai, kas yra populiariausių knygų (bestselerių) sąrašų viršūnėse. Daugelį knygų, kurias perskaičiau 2013-ais metais, buvau pasižymėjęs gerokai anksčiau. Būtent todėl šio įrašo pavadinimas nėra „Geriausios 2013-ųjų metų knygos“ ar pan.
Pastebėsite, jog žemiau pateiktame sąraše nėra nei vienos grožinės literatūros knygų. Tai nereiškia, jog jų neskaitau. Jerome Salingerio šedevrą „Rugiuose prie bedugnės“ esu skaitęs daugybę kartų – tai viena mano mėgstamiausių knygų. Tačiau daugiausia skaitau negrožinės literatūros, nes visuomet noriu sužinoti daugiau apie tai, kaip veikia pasaulis.
Kiekviena iš sąraše esančių knygų atvėrė man akis – sužinojau kažką, ko anksčiau nežinojau. Kaip laivų konteineriai padėjo beveik dvigubai sumažinti logistikos sąnaudas tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos. Kaip ištobulinti matavimo įrankiai padėjo pamatą atrandant garo variklį. Kokią žalą daro menkių, tuno bei kitų žuvų žvejyba.
Dar daugiau, šiose istorijose galima pasisemti įkvėpimo apie žmogaus išmoningumą. Būtent ši savybė padeda paaiškinti, kodėl kasmet pasaulis tampa vis geresnis ir kodėl kiekvienų metų pabaigoje į sekančius metus žvelgiu su didesne viltimi bei optimizmu. Štai mano sąrašas, atsitiktine tvarka.
Markas Levinsonas „The Box“
Galite manyti, kad neverta skaityti visos knygos apie laivybos konteinerius. M.Levinsonas puikiai supranta, kokią neįprastą temą jis pasirinko. Tačiau jis įtaigiai aprašo, kad perėjimas prie konteinerizuotos laivybos turėjo milžinišką įtaką tarptautinei ekonomikai bei pakeitė tai, kaip vystomas verslas. Daugiau niekuomet į laivybos krovinius nežiūrėsiu taip, kaip anksčiau.
Williamas Rosenas „The Most Powerful Idea in the World“
Šiek tiek panaši į „Dėžę“, išskyrus tai, kad objektas – garo variklis. W.Rosenas pateikia sumanių veikėjų portretus, evoliucines inovacijas bei istorinį kontekstą to, kaip gimė šis išradimas. Apie garo variklius norėjau sužinoti daugiau dar nuo 2009-ųjų vasaros, kai mudu su sūnumi apsilankėme Londono mokslo muziejuje.
Vaclavas Smilas „Harvesting the Biosphere“
Nėra kito autoriaus, kurio knygų taip nekantriai laukčiau, kaip Vaclavo Smilo. Šioje jis aiškiai, vizualiai ir skaičiais perteikia tai, kaip žmonija perdirbo biosferą. Vietomis knyga sausoka ir turėjau vartyti tarptautinį žodžių žodyną, nes kai kurios sąvokos man buvo nežinomos. Tačiau jeigu jums nuoširdžiai rūpi tai, kokią įtaką žmonija daro planetai, tuomet būtinai perskaitykite šią knygą.
Jared Diamond „The World Until Yesterday“
Knyga nėra tokia puiki, kaip to paties autoriaus „Guns, Germs, and Steel“, tačiau taip pat nebloga. J.Diamondas randa įdomių epizodų apie tai, ką reiškia gyventi pirmykštėje bendruomenėje ir bando pritaikyti kai kurią elgseną šiuolaikiniame pasaulyje. Jis nepateikia grandiozinių išvadų bei neromantizuoja gentinio gyvenimo. Jis tiesiog nori surasti geriausias praktikas ir pasidalinti jomis.
Mortenas Jervenas „Poor Numbers“
Kaip ekonomistas, M.Jervenas praleido keturis metus rausdamasis po Afrikos tautų ekonominius rodiklius ir bandydamas suvokti tikruosius BVP skaičiavimus. Jis pateikia įžvalgių minčių apie BVP skaičius, kurie lig šiol manėme, jog yra tikslūs.
Robertas B. Archibaldas, Davidas H. Feldmanas „Why Does College Cost So Much?“
Autoriai nerodo pirštais vien tik į problemas, tačiau taip pat nuosekliai pasakoja, kaip JAV darbo rinka paveikia studijų kainą. Mano nuomone, tol, kol bus diplomuotų studentų trūkumas, tol laipsnio įgijimas bus brangus. Tad, žmonės ir toliau mokės daugiau, kad gautų išsilavinimą. Nebent atsiras diplomuotų žmonių perteklius – tuomet derybinis kainų pranašumas pereis į „vartotojų“, t.y. studentų rankas. Sprendimas? Autoriai pateikia keletą politikų, kurios galėtų pagelbėti. Taip pat manau, jog technologijos galėtų sumažinti sąnaudas, ypač tobulinant nuotolinį mokymąsi. Kolegijos ir universitetai taip pat galėtų daug nuveikti efektyvindamos procesus bei naikindamos dubliavimąsi (kiek fizikos kursų dėstoma, tarkim, Čikagoje?). Ši knyga yra nuostabus įvadas į sudėtingą problemą.
Paul Sabin „The Bet“
Knygos autorius primena apie viešus debatys, t.y., ar pasaulis juda aplinkos katastrofos link. Jo istorijos centre – Paulas Ehrlichas ir Julianas Simonas, kurie susilažino iš 1 tūkst. dolerių – pasaulio aplinka ims gerėti ar atvirkščiai. Nepateiksiu čia jokių išvadų, tačiau akivaizdu, jog problema tampa vis aktualesnė ir domėjimasis ja tampa kiekvieno išsilavinusio pasauliečio atsakomybe.
