Vos įžengus į knygų mugę, pasitinko šurmulys, malonus knygų kvapas ir šimtai žmonių, panirusių į paslaptingą puslapių pasaulį.
Knygų mugė – tradicinis I.Simonaitytės bibliotekos festivalio „Inkultūracija“ renginys. Šiemet jis persikėlė į naują erdvę – „Hofą“.
Čia stendus lankytojams atvėrė ne tik žinomos leidyklos, bet ir mažesnės. Savo leidinius pristatė ir muziejai: Neringos, Kretingos, Šilutės, Mažosios Lietuvos bei Jūrų muziejaus.
Didelio susidomėjimo sulaukė Andriaus Tapino ir jo „Laisvės TV“ išleistos knygos. Jis taip pat pristatė ir naujausias savo knygas „Šmėklų mėnuo“, „Lošėjai, romantikai ir budeliai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys“.
Sulaukta ir svečio iš Latvijos – rašytojo Sveno Kuzmino. Jo romanas „Dizažio“ neseniai išverstas lietuvių kalba. Šis romanas buvo įvertintas kaip geriausias prozos kūrinys Latvijoje 2022-aisiais.
Tarp judėjimo ir knygų lentynų buvo galima išvysti ypatingų personažų. Viename kampelyje grakščiai sėdėjo dvi moterys pasipuošusios senoviniais kostiumais, lyg atkeliavusios iš XIX amžiaus romano puslapių. Viena jų, vilkinti juodą suknelę su nėriniais ir puošnią skrybėlę, priminė aristokratišką damą, o kita, kuklesnė, su šviesiu kostiumu ir skrybėle, atrodė tarsi knygos veikėja, ką tik įžengusi į mūsų pasauly.
Žodžių jūra ir skaitytojų bangos
Knygų mugė priminė tikrą žodžių jūrą, kurioje kiekvienas lankytojas buvo tarsi banga, skirtinga, bet neatsiejama nuo bendro srauto. Vieni godžiai vartė naujus leidinius, kiti ramiai sėdėjo prie staliukų, sklaidydami atrastas knygas, treti įsitraukė į edukacines veiklas ar tiesiog smalsiai klaidžiojo tarp spalvingų stendų.
Tarp šio šurmulio galėjai pasijusti tarsi keliautojas, plaukiantis per milžinišką literatūros vandenyną: nuo vaikų pasakų iki rimtų istorinių romanų, nuo poezijos rinkinių iki šiuolaikinių bestselerių. Mugė suvienijo visus, nuo mažiausiųjų iki garbaus amžiaus skaitytojų, o kiekviena jų banga atnešė naują istoriją, naują atradimą.
„Skaitymas tikrai neišnyks“
„Manau, kad skaitymas tikrai neišnyks. Žinoma, kitos medijos atima žmogaus laiką, socialiniai tinklai, serialai, įvairios platformos. Bet svarbu, kad mes visi skatintume skaitymą, ir valstybiniu lygmeniu, ir asmeniškai,“ – teigė leidyklos „Aukso žuvys“ atstovė Inga Garbačiauskienė.
Kalbėdama apie šiuolaikines skaitymo tendencijas, I.Garbačiauskienė pažymi, jog nors elektroninių knygų pardavimai išlieka maži, vis sparčiau populiarėja audio knygos: „Žmonės, važiuodami į darbą ar iš jo, vis dažniau klausosi audio knygų. Tai patogu, vietoj muzikos gali klausytis istorijų. Mes taip pat vis daugiau leidinių leidžiame audio formatu.“
„Mažasis princas“ – knyga, kuri prabyla visomis tarmėmis
„Mažojo Princo“ knygų ekspozicijoje pasitinka Marius Čiuželis – žmogus, turintis didžiausią šios knygos kolekciją Lietuvoje.
„Šiandien pristatome Mažojo Princo knygas tarmiškai, turime leidinius trimis skirtingomis tarmėmis: žemaičių, suvalkiečių ir aukštaičių. Tai mūsų paramos projektas, skirtas finansuoti „Sidabrinės linijos“ veiklai, kuri rūpinasi senjorų emocine sveikata, kad jie turėtų su kuo pabendrauti telefonu“, – pasakojo jis.
Paklaustas, ar „Mažasis princas“ vis dar išlieka viena skaitomiausių knygų pasaulyje, Marius patvirtino: „Taip, taip. Biblija, žinoma, yra pirmoji pagal išleistų egzempliorių skaičių, o „Mažasis princas“, antroje vietoje.“
M.Čiuželis yra ir oficialaus Lietuvos rekordo savininkas.
2024 m. lapkričio 21 d., švenčiant Pasaulinę rekordų dieną, buvo užfiksuota, kad jis sukaupė 224 skirtingus „Mažojo Princo“ leidimus 74 kalbomis ir dialektais. Nuo tada kolekcija dar išaugo: „Dabar jų turiu jau apie 319. Tai, žinoma, nedaug, palyginti su pasaulio kolekcionieriais, kurie turi po kelis tūkstančius leidimų, net iki 7400! Bet po truputį augu. Labai džiaugiuosi, kad prie to prisidėjo ir nauji tarmiški leidimai.“
Ši knygų mugė tapo baigiamuoju festivalio „Inkultūracija“ renginiu.
