Sekite 15min Google
Leidykloje „Vaga“ išleista knyga skaitytojus kviečia į juokingai nepatogią kelionę po šiuolaikinę Lietuvą, kurioje už aukštų vertybių, didelių ambicijų ir skambių deklaracijų slepiasi labai žmogiški troškimai, silpnybės ir prieštaravimai. Jau šį šeštadienį, spalio 24 dieną, naujasis romanas bus pristatytas literatūros festivalyje „Open Books“ Vilniuje, kur autorių kalbins Ieva Koncevičiūtė.
Praėjus kiek daugiau nei metams po pirmojo romano „Tu kažką turi“, sulaukusio didelio skaitytojų dėmesio ir pakartotinių tiražų, Jaunius Petraitis grįžta su dar platesniu ir aštresniu žvilgsniu į mūsų visuomenę. Jei debiutinėje knygoje autorius daugiausia žvalgėsi po rinkodaros, verslo ir statybų pasaulius, šįkart jo personažai keliauja ir į ministerijas, diplomatinę tarnybą, literatūros užkulisius bei kitas šiuolaikinės Lietuvos teritorijas.
„Meistriškai tiksliai išoperuotas „tikrųjų vertybių“ ir patriotinio lorem ipsum absurdas. Apie šių dienų Lietuvą ir iki skausmo atpažįstamus jos veikėjų tipažus. Talentingai užrašyta, prasminga ir kartu velniškai juokinga knyga“, – apie romaną sako Ieva Koncevičiūtė.
Kai garsiausiai kalbama apie vertybes
Naujajame romane „Tunelinis mąstymas“ susipina trijų iš pirmo žvilgsnio skirtingų žmonių istorijos. Vieniša ministrės patarėja Miglė laukia žinutės, kuri, regis, turėtų pakeisti jos gyvenimą. Diplomatas Albertas rūpinasi valstybinės svarbos reikalais, tačiau kartu siekia pripažinimo literatūros pasaulyje. O pirmojo romano skaitytojams jau pažįstamas rinkodaristas Gojus, sukūręs šeimą ir pasistatęs namą, susiduria su netikėtu klausimu – ką daryti, kai gyvenime jau pasiekei tai, ko taip ilgai siekei?
Nors šių žmonių gyvenimai skirtingi, visus juos vienija polinkis įstrigti savo pačių susikurtuose tuneliuose, įsitikinus, kad būtent jų problemos, tikslai ir pasirinkimai yra svarbiausi. Pasak Jauniaus Petraičio, rašant romaną jam buvo įdomu pažvelgti ne tik į asmeninius žmonių pasirinkimus, bet ir į tai, kaip jie atsispindi valstybės bei visuomenės gyvenime. „Turbūt svarbiausias šio romano taikinys yra veidmainystė.
Man patinka posakis „tušti puodai skamba garsiausiai“. Norėjosi atsigręžti į sritis, kuriose garsiausiai kalbama apie vertybes, kultūrą, atsakomybę, meilę Lietuvai ir pasižiūrėti, kas slepiasi šitų puodynių viduje“, – sako rašytojas.
Autoriaus teigimu, romane vaizduojamos situacijos, nors ir kupinos absurdo, nėra bandymas demaskuoti konkrečius žmones ar politinius reiškinius. Jam daug įdomesnė pati žmogiškoji prigimtis ir mūsų gebėjimas pateisinti savo pasirinkimus net tada, kai jie ima prieštarauti garsiai deklaruojamiems principams.
„Per kelių personažų istorijas norėjosi atidengti žmogišką valstybės gyvenimo dilemą: kaip kurti bendrąjį gėrį, kai kiekvienas tupime savo tunelyje ir nebesugebame pakelti akių virš savo problemų? Beje, tai yra ir kritika sau pačiam“, – pasakoja J.Petraitis.
Personažai gimsta ir iš paties autoriaus trūkumų
Skaitydami „Tunelinį mąstymą“ daugelis neabejotinai atpažins ne vieną žmogų iš savo profesinės ar asmeninės aplinkos. Romane gausu iki skausmo pažįstamų kalbėjimo manierų, profesinio žargono, institucinių klišių, susireikšminimo ir absurdiškų situacijų, kuriose iš pirmo žvilgsnio rimti žmonės tampa komiškais personažais.
Tačiau pats rašytojas pripažįsta, kad jo veikėjai gimsta ne tik stebint aplinkinius. Nemažą dalį jų savybių jis atranda ir savyje. „Knygų veikėjai gimsta dviem būdais: arba stebint aplinką ir pasisavinant ką nors iš išorės, arba užauginant personažą iš vidaus – iš savo paties ląstelių. Man patinka stebėti kitus žmones. Bet taip pat mėgstu atsigręžti į savo paties defektus“, – atvirauja autorius.
J.Petraitis neslepia, kad ir pats nėra apsaugotas nuo tunelinio mąstymo. Priešingai – rašydamas knygą jis vis dažniau susimąstydavo apie tai, kokiuose tuneliuose įstringame net siekdami iš pažiūros visai suprantamų ir visuomenėje vertinamų dalykų: šeimos, namų, finansinio saugumo ar profesinio pripažinimo.
„Tunelinis mąstymas yra prigimtinis kiekvieno žmogaus polinkis. Kitaip tariant, savo tuneliuose sėdime visi, tik ne visi sugebam tai pripažinti. Net ir noras susikurti normalų gyvenimą (šeima, namas, pinigai) bei gauti kitų žmonių patvirtinimą, kad su manimi viskas gerai, gali būti tunelinio mąstymo požymis“, – sako rašytojas.
Juokas, po kurio norisi ir susimąstyti
Nors „Tunelinis mąstymas“ jau sulaukia dėmesio dėl aštraus humoro ir satyriško žvilgsnio į Lietuvos visuomenę, pats autorius savo kūrinio nevadina satyra:
„Nežinau, ką nuspręs skaitytojai, bet man pačiam tai yra gyvenimo pasirinkimų romanas, kuriame juodas humoras tėra priemonė be moralizavimo prabilti apie tai, kas šiaip jau visai nejuokinga“, – aiškina J.Petraitis.
Rašytojas sako nenorintis savo personažų paversti vien pajuokos objektais. Net ir absurdiškiausiuose jų poelgiuose jam svarbu atrasti žmogiškumą, o skaitytojui palikti galimybę ne tik juoktis, bet ir atpažinti save. „Juoktis dėl juoko – smagu, bet kažkada nusibosta. Juokas, po kurio norisi pamąstyti, o gal net ir šiek tiek paverkti, įsirėžia daug giliau. Jei bent daliai skaitytojų „Tunelinio mąstymo“ pasakojimas sukels tą antrąją juoko formą, būsiu laimingas“, – teigia autorius.
Naująjį romaną pristatys festivalyje „Open Books“
Šeštadienį, spalio 24 dieną, Jaunius Petraitis kviečia skaitytojus susitikti literatūros festivalyje „Open Books“, kur pirmą kartą festivalio scenoje pristatys naująjį romaną „Tunelinis mąstymas“.
Apie tai, kodėl šiandienos Lietuva yra neišsemiamas literatūros personažų ir absurdiškų situacijų šaltinis, kaip gimsta atpažįstami veikėjai, kuo pavojingas mūsų polinkis užsiaklinti ir kodėl kartais verta pasijuokti iš savęs, su autoriumi kalbės Ieva Koncevičiūtė. Susitikimas vyks spalio 24 d., 14.30 val., Nacionalinėje dailės galerijoje.
