Lituanistika, pasak autoriaus, yra pagrindinė knygos ašis, ant kurios veriamos įvairios temos, svarbios Lietuvai. O daugiausiai dėmesio skiriama kalbai, kuri knygoje akcentuojama, kaip tautinės savasties dalis, kurią praradę jau nesame tauta.
„Skyrelis kalbai gal ir yra pats įdomiausias, nes ten yra tokie kontraversiški dalykai, su kuriais akademikai nelabai sutinka, bet mes esame įsitikinę, kad atradome tokius dalykus lietuvių kalboje, kurių nematė kalbininkai. Dar ten yra senųjų baltų kultūra, religija“, – pasakoja A. Patackas.
Vienas iš kontraversiškų dalykų, kuriuos autorius mėgina įrodyti knygoje, – tai, kad lietuviams ausis svarbiau už akį. Autorius aiškina ir žodžio „Lietuva“ kilmę. Pasak A. Patacko, lietuvių kalbą rekia saugoti taip pat kaip gamtą.
„Kalba mums yra ypatinga. Ji nėra mums vien tik susižinojimo priemonė. Kadangi mūsų kalba yra nepaprastai sena, manau, joje yra viskas: mums nereikia enciklopedijų, nereikia brokhauzų, nereikia vikipedijų, mes viską galime rasti kalboje, tik reikia mokėti ją atrakinti“, – tvirtina knygos autorius.
A. Patacko knygoje publikuojami autoriaus pirmieji tekstai, spausdinti dar XXjo a. 7-ojo dešimtmečio pogrindžio neoficialioje spaudoje, taip pat paskutiniai – šių dienų darbai.
