Sovietų Sąjungos vadovybė ir kariniai strategai visą dėmesį sutelkė į didžiuosius šalies miestus bei administracinius centrus, tikėdami, kad greitas jų užėmimas ir kontrolė reikš galutinę bei triuškinamą pergalę. Tačiau šis įsitikinimas pasirodė esąs lemtinga klaida. Įsibrovėliai greitai suprato patekę į kruviną, sekinančią aklavietę, kurioje įprasti kariavimo metodai nedavė lauktų rezultatų.
Ypatingu pasipriešinimo židiniu ir tikru sovietų armijos košmaru tapo strategiškai svarbus Pandžšyro slėnis. Šioje kalnų apsuptoje teritorijoje sovietai ir jiems pavaldžios afganų režimo pajėgos susidūrė su neeiliniu priešininku – pačiu gabiausiu, taktiškai sumaniausiu ir charizmatiškiausiu sukilėlių vadu Ahmadu Shahu Massoudu (1953–2001), kuris dėl savo drąsos ir nepalaužiamo charakterio istorijoje žinomas Pandžšyro liūto vardu.
Siekdama palaužti afganų pasipriešinimą, Maskva kartu su vietos komunistinio režimo pajėgomis organizavo ne vieną didelio masto karinę operaciją, mėgindama galutinai išvalyti ir užvaldyti Pandžšyro slėnį. Vis dėlto visi šie bandymai kaskart žlugdavo. Sukilėliai arba lengvai atremdavo negrabias, sunkiosios technikos panaudojimu grįstas okupantų atakas, arba įviliodavo juos į mirtinas pasalas siauruose kalnų tarpekliuose. Sovietų sėkmė būdavo tik trumpalaikė: kai tik Maskvos dėmesys nukrypdavo į kitus karštus šalies taškus ir pagrindinės pajėgos atsitraukdavo, mudžahedų sukilėliai akimirksniu susigrąžindavo visišką slėnio kontrolę.
Metams bėgant, šis varginantis konfliktas privertė keistis abi puses. Pandžšyras tapo savotišku karinių inovacijų ir taktikos bandymų poligonu. Sukilėliai pamažu apsirūpino nauja, modernia Vakarų ginkluote ir tobulino partizaninio karo metodus, o sovietų kariuomenė buvo priversta atsisakyti pasenusių vadovėlinio karo taisyklių bei keisti savo puolimo strategiją. Tačiau tai nepadėjo. 1986 m. okupantai buvo priversti trauktis iš Afganistano.
Mark Galeotti knygoje atskleidžiama, kad kovos Pandžšyro slėnyje paliko gilų pėdsaką karo istorijoje. Jos tiesiogiai paveikė net ir dabartinę Rusijos kariuomenės taktiką bei daromas klaidas šiuolaikiniuose konfliktuose.
Šioje knygoje rasite iliustratoriaus Ramiro Bujeiro spalvotų mūšių vaizdų, daugybę kitų iliustracijų, nuotraukų ir žemėlapių.
Autorius M.Galeottis – garsus britų istorikas, politologas, karo istorijos ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo ekspertas, savo knygose daug dėmesio skiriantis Rusijos mafijinės valdžios ir specialiųjų tarnybų istorijai, ypač kalbant apie Putino režimą.
Knygą iš anglų kalbos vertė Norbertas Venckevičius.
