„Nespręskite apie knygą iš jos viršelio“, – šis posakis puikiai atspindi romaną „Gėlių pranašystės“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai gali būti niekuo neišsiskirianti, banali meilės istorija, apipinta gėlėmis ir romantikos prieskoniais. Tačiau pradėjus skaityti knygą, visos išankstinės nuostatos išsisklaido.
1871-ųjų metų Vokietija, Europos vasaros sostine vadinamas Baden Badenas. Karo tarp Vokietijos ir Prancūzijos pabaiga, privertusi prancūzus trauktis iš šalies. Kurortinis miestelis baiminasi – kas bus kitą vasarą, kuomet prancūzai nebeatvyks atostogauti, kas leis pinigus kazino, gyvens viešbučiuose, pramogaus ir kaip kurorto gyventojai gaus pajamų? Kaip ir šių dienų geopolitiniame pasaulio žemėlapyje, taip ir 1871 metais į Baden Badeną pradeda plūsti Rusijos elitas – imperatorienė, kunigaikščiai ir kunigaikštienės, aistringi azartinių žaidimų išsiilgę turtuoliai.
Keblioje ekonominėje situacijoje išgyventi bando ir Floros šeima – sėklų pardavėjai. Šiandien tai atrodytų itin keistas būdas užsidirbti duonai, tačiau romano autorė vaizdžiai ir kruopščiai atskleidžia, kokia tuo metu buvo svarbi ekonominė šaka – sėklų pardavimas.
Visoje knygoje tvyro svajonių atmosfera. Jauna mergina, paskendusi svajonėse, kurioms nelemta išsipildyti – dirbti gėlių parduotuvėje, skinti ir rišti gėlių puokštes.
Florai pradeda šypsoti laimė: iš niūraus Geningeno kaimo ji keliasi į Baden Badeną, kur pradeda mokytis gėlių komponavimo meno pas seną, kurorte žinomą gėlininką. Pastarojo sūnus Florai nėra abejingas. Prasidedanti meilės istorija kiek nukreipia pasakojimą, kuriame rašytoja skrupulingai apibūdina ne tik kurorto svečių pomėgius ar vyraujančias drabužių madas, bet ir architektūrą. Rašytoja teigia esanti labai dėkinga vienai Baden Badeno gyventojai, kuri su ja pasidalino išsamiomis žiniomis apie kurortą. Dėl detaliai pateiktų žinių nereikia įdėti daug pastangų, kad galėtume įsivaizduoti Europos vasaros sotinę ir joje šiltuoju metų laiku pramogaujantį rusų elitą.
Gėlininko sūnui vedus Florą gėlių parduotuvė atitenka jaunajai merginai. Pradėjusi verslą jaunoji gėlininkė supranta, kas tai yra skurdas, verčiantis ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau pirkėjų. Floros sukurta „Gėlių abėcėlė“ tampa tikra aukso gysla.
Verta paminėti, kad knygos pabaigoje galima rasti kelis puslapius gėlių ir jų simbolių aprašymų, atskleidžiančių, ką kiekvienos rūšies dovanojama gėlė reiškia. Skaitant knygą šiuo žinynu tenka dažnai naudotis, tačiau taip puikiai perteikiama simbolių kalba. Perskaičius romaną norisi atsiversti šią gėlių enciklopediją ir pasitikrinti, ką palinkėjai žmogui, kuriam anksčiau įteikei gėlę ir ar ši pranašystė išsipildė.
Būtent šis simbolių žaismas niūrią gėlių parduotuvę paverčia klestinčia ir Rusijos elito garbinama simbolių pardavimo vieta. Pinigai, laiminga šeima – ko daugiau gali reikėti?! Pametusi galvą dėl pinigų ir išsiilgusi nuotykių Flora užmezga romaną su jaunu mergišiumi, kuris tik ir taikosi į parankę įsikibti turtingoms damoms, galėsiančioms jį išlaikyti.
P.Durst-Benning dar kartą įrodė, kad yra tikra istorinių romanų specialistė. Nesu meilės romanų entuziastas, bet mane pakerėjo romano „Gėlių pranašystės“ istorinė dalis, praturtinanti žinias apie po 1871-ųjų metų Vokietijos gyvenimą ir vyravusias vokiečių nuotaikas. Šį romaną verta skaityti ir dėl knygoje dominuojančių vertybių ir moralės.
Perskaičius „Gėlių pranašystes“ nieko kito nelieka, kaip tik pasinerti į apmąstymus, kaip mes elgiamės su savo artimais žmonėmis, kokia yra mūsų moralės riba. Jei tai buvo autorės tikslas – ji to pasiekė. Tačiau jei nesate meilės istorijų knygų mėgėjas – „Gėlių pranašystės“ gali ir netapti jums skirta knyga. Na, o man knyga didžiausią įspūdį paliko ne dėl romantikos, bet dėl smulkiai apibūdinto1871-ųjų Baden Badeno gyvenimo.
