Romanas pirmą kartą išleistas 1995 metais ir iš karto sulaukė daug dėmesio – greitai šoktelėjo į aukščiausias pozicijas „New York Times“ bestselerių sąrašuose. Greitai knygos autorinės teisės kurti filmui buvo parduotos už 2 mln. dolerių. Filmo, kuriame vaidino tokios Holivudo garsenybės kaip Kevinas Baconas, Bradas Pittas, Robertas De Niro ar Dustinas Hoffmanas, biudžetas siekė 44 mln. dolerių. Kino juosta uždirbo daugiau nei 600 mln. dolerių.
Suprasti akimirksniu
- Knyga pirmą kartą išleista 1996 metais
- Knyga iš karto tapo „New York Times“ bestseleriu
- Pagal knygą sukurtas kino filmas, uždirbęs daugiau nei 600 mln. dolerių
- Knygos autorius Lorenzo Carcaterra sako, kad tai yra tikra istorija
Kino filmas ne kartą buvo rodytas ir Lietuvos televizijos žiūrovams. Jį bent keletą kartų esu matęs ir pats. Tad vertinti knygą, kuomet esi matęs filmą, nėra pati lengviausia užduotis.
Knygoje pasakojama apie neišskiriamus bičiulius Lorenzą, Maiklą, Džoną ir Tomį bei jų gyvenimą skurdo ir smurto persmelktame Manhatano rajone, vadinamame Pragaro virtuve. Čia bičiuliai auga aplinkoje, kurioje zuja imigrantai iš Europos, formuojasi nusikaltėlių gaujos, neišvengiamos vagystės ir kiti nusikaltimai, o ore tvyro „mirk arba išgyvenk“ likimas.
Neišskiriami draugai šiame rajone, besistumdydami su jų kiekvieną dieną laukiančiais iššūkiais, gali tik pasitikėti vieni kitais. Jie nevengia pokštų, o po vieno iš jų, kai smarkiai sužaloja nekaltą žmogų, visi yra išsiunčiami į pragarą, kokio net neįsivaizdavo esant – Vilkinsono berniukų koloniją. Vietą, kuri anksčiau ar vėliau palaužia visus ten esančius, atima visų kalinčių nepilnamečių esybę.
Kolonijoje Lorenzui, Maiklui, Džonui ir Tomiui tenka susidurti su prižiūrėtoju Šonu Noksu ir jo sukurtomis taisyklėmis. Tą patį Šoną Noksą jie susitiks ir išėję iš Vilkinsono, tik po dešimties metų. Ir tada berniukų protus užvaldys keršto troškimas ir noras atkeršyti už tai, ką jiems teko patirti šiame Šono Nokso pragare.
Knygos autorius Lorenzo Carcaterra tikino, kad tai – tikrais įvykiais paremta istorija. Jis tik pakeitė vardus ir pavardes, kitas detales, kurios leistų apsaugoti psichologinį ir seksualinį smurtą patyrusių berniukų tapatybes. Visgi ar ši istorija yra tikra – vieša diskusija. Mat įvairios institucijos jau yra paskelbusios, kad knygoje minimi faktai neatitinka realybės – bent jų turimuose archyvuose jokios informacijos apie knygoje minimus įvykius nėra. Tačiau skaitant šią istoriją mintis, kad tai realūs įvykiai, neapleidžia nė viename puslapyje – tai sustiprina įspūdį, kartais net knygą norisi padėti į šalį, vengti kai kurių knygos vietų. Jos tiesiog labai emocingos, sukrečiančios, o prisiminus autoriaus žodžius, kad tai yra tikri įvykiai, šios knygos eilutės tiesiog neiškrenta iš galvos.
Pasakojimo įspūdį sustiprina pats knygos pasakotojas. Jis knygos istoriją pateikia vieno iš keturių berniukų lūpomis. Šis asmeninės patirties ir išgyvenimų pateikimas knygos pasakojimą paverčia savotišku dienoraščio skaitymu. Tiesa, net ir pats autorius knygą „Pragaro virtuvės vaikėzai, arba Miegaliai“ pristatė ne kaip romaną, o kaip biografinę istoriją.
Kad ir kokia ši knyga bebūtų, ją skaitant neįmanoma atsiriboti nuo pagal ją sukurto kino filmo. Ir šioje vietoje reikėtų kiek sustoti.
Dažnai girdime diskusiją, kas yra geriau – knyga ar filmas. Jei esate matęs pagal šią knygą sukurtą kino juostą, nenoriu nieko nuvilti, bet knyga visgi gali sukelti nusivylimo jausmą. Dažnai skaitydami tikime, kad spausdintuose puslapiuose atrasime daugiau pasakojimo nei pagal tas istorijas sukurtuose filmuose. Tačiau šį kartą ši nerašyta taisyklė negalioja – knygoje rasite beveik viską, kas yra Barry Levinsono režisuotame kino filme. Kitaip tariant, į kino ekranus perkelti beveik visi knygos epizodai. Skaitytojas gauna tik vieną privilegiją – gali geriau įsijausti į knygos veikėjų išgyvenimus.
Išties skaitant šią knygą visos istorijos prieš akis iškyla kaip teatro vaidinimas. Vaizdingas pasakojimas skaitytoją perkelia į Vilkinsono pragarą. O knygos pabaiga išnyra tarsi iš Holivudo scenarijaus. Tai istorija su laiminga pabaiga, kurios, beje, skaitytojas, keliaudamas knygos puslapiais, tikisi mažiausiai. Ir autorius šiuo nuostabos jausmu puikiai žaidžia.
Tai drąsus, atviras ir sukrečiantis pasakojimas apie nekaltus berniukus, kurie patyrė prievartą, smurtą. Kartu tai pasakojimas apie kasdienybę, kurioje yra ir gėrio, ir blogio. Kalbama ir apie tą kasdienybės pusę, kurios mes dažnai nematome, o dar dažniau net nepagalvojame, kad ji egzistuoja.
„Pragaro virtuvės vaikėzai, arba Miegaliai“ patiks tiems, kurie mėgsta šokiruojančias istorijas, kurios yra pridengtos realybės skraiste. Kartu tai yra žvilgsnis į 1967 metų Manhatano gyvenimą ir tuo metu vyravusias nerašytas visuomenės ir moralės normas.
Be jokių abejonių, tai viena labiausiai sukrėtusių knygų.
Beje, „Sofoklio“ leidykla šią knygą išleido po „Kultinių knygų“ sparnu. 15min skelbė, dar bent kelias šios serijos knygų apžvalgas: Marko Haddono „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, Luke'o Rhinehearto „Kauliukų žmogus“.
Smagaus skaitymo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Knygos recenzija. Danielio Cole'o kruvinas kokteilis „Skudurinėje lėlėje“
