Nors Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda dekretą dėl šio garbingo apdovanojimo skyrimo pasirašė dar 2024 m., simboliškai pasirinkta jį įteikti būtent dabar, minint artėjančias Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios Konstitucijos metines. Apdovanojimą įteikė laikinasis Lenkijos Respublikos reikalų patikėtinis Grzegorz Marek Poznański.
-
Kristina Sabaliauskaitė – apie „atšaukimo“ kultūrą, „žmonių sielų inžinierius“ ir kodėl renkasi analoginį pasaulį
-
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė: priežasčių išeiti į gatves – kasdien vis daugiau
-
Kristina Sabaliauskaitė palygino dabartinę valdžią su sovietine: „Kur yra mūsų, kaip lietuvių, savigarbos riba“?
Apdovanojimas kaip tiltas tarp dviejų šalių
Auksinis nuopelnų kryžius yra aukščiausio laipsnio šio tipo Lenkijos valstybinis įvertinimas, teikiamas už išskirtinę veiklą valstybės ir jos piliečių labui.
Kristinos Sabaliauskaitės kūryba jau seniai tiesia kultūrinius tiltus: pirmasis „Silva rerum“ romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą ir yra vadinamas „literatūriniu fenomenu“, o „Petro imperatorė“ Lenkijoje sulaukė išskirtinių recenzijų, linkinčių autorei Nobelio premijos. Tai, kad 2015 m. pasirodęs pirmasis „Silva rerum“ vertimas lenkų kalba (išvertė Izabela Korybut-Daszkiewicz) šiandien skaičiuoja jau dešimtąjį pakartotinį tiražą, yra geriausias įrodymas, jog autorės kūryba Lenkijoje jau daugiau nei dešimtmetį yra skaitoma, mėgstama ir pagrįstai laikoma sava.
„Kai „Silva rerum“ buvo išleista Lietuvoje, ji sugriovė beveik šimtmečio senumo stereotipą (labai, beje, skatintą ir Rusijos okupantų), kad „sulenkėję“ Lietuvos bajorai buvo blogis, dėl kurio praradome valstybę, ir privertė skaitytojus suprasti, jog anuometinė tautinė tapatybė nebuvo apibrėžiama per kalbą, kad mano istoriniai herojai buvo lenkiškai kalbantys žemaičiai ir lietuviai, ir vis vien – savi, mūsų. Kai „Silva rerum“ buvo išleista Lenkijoje, lenkų skaitytojai sakė: „O, tai Pani parašėte romaną apie lenkų bajorų šeimą“ ir aš atsakydavau: „Ne, parašiau romaną apie žemaičių šeimą, bet, matote, kiek daug bendrų dalykų mus sieja, jei atpažįstate tai, kaip „sava“, – teigia rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
Kaip sako rašytoja, „tikiu, kad istorijas reikia pasakoti nešališkai ir, svarbiausia – atiduodant balsą tiems praeities žmonėms, gerbiant juos ir jų saviidentifikaciją, jų mintis. Man skaudu, kai lietuviai bando naiviai (ir kartais gana šiurkščiai) „sulietuvinti“ istoriją ar žmones, perrašyti juos ar jų vardus; man lygiai taip pat skaudu, kai lenkai bando sumenkinti Lietuvą ar jos istorinę ir kultūrinę įtaką Lenkijai“.
Apie apdovanojimą ir rašytoją
Lenkijos Auksinis nuopelnų kryžius įsteigtas 1923 metais. Jis skiriamas asmenims, kurių pasiekimai mokslo, meno ar visuomeninės veiklos srityse peržengia įprastų pareigų ribas ir neša ilgalaikę naudą valstybei bei jos visuomenei.
Tarp šiemet iškilmingai apdovanotųjų – mokslo atstovai, lenkų diasporos aktyvistai ir kariai, bendradarbiaujantys vykdant tarptautines užduotis bei plėtojantys Lenkijos ir Lietuvos santykius.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė savo kūryboje nuosekliai plėtoja Abiejų Tautų Respublikos paveldo temas. Jos tetralogija „Silva rerum“ ir dilogija „Petro imperatorė“ sulaukė rekordinių tiražų ir aukščiausių literatūros kritikų vertinimų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, kaimyninėse Baltijos šalyse, Prancūzijoje, Olandijoje. Kristina Sabaliauskaitė vertinama kaip viena ryškiausių šiuolaikinių istorinio romano meistrų, kurios darbai sėkmingai integruoja bendrą regiono istoriją į platųjį Europos kultūros kontekstą.
