„Marjane Satrapi mirė iš liūdesio praėjus kiek daugiau nei metams po jos vyro ir gyvenimo meilės Mattiaso Ripos mirties“, – teigiama giminaičių išplatintame pranešime.
M.Satrapi vyras, švedų prodiuseris, aktorius ir scenaristas, mirė pernai balandžio 8 dieną.
Virtinėje neseniai M.Satrapi „Instagram“ paskyroje paskelbtų įrašų buvo sakoma: „Nes aš praradau savo gyvenimo meilę.“
1969 m. Šiaurės Irano mieste Rašte gimusi M.Satrapi į Prancūziją atvyko 1994 m., o 2006 m. įgijo Prancūzijos pilietybę.
Ji buvo viena aktyviausių Irano valdžios kritikių ir ryškiausiai tai atsiskleidžia autobiografiniame kūrinyje „Persepolis“, kuris pirmą kartą išleistas 2000 m. Prancūzijoje.
Vos išleista ši grafinė novelė pelnė daugybę solidžių apdovanojimų – tarp kurių paminėtinas tarptautinio Angulemo festivalio „Coup de Coeur“ metų grafinės novelės prizas. Knyga išversta net į 23 kalbas, tarp jų ir lietuvių.
„Persepolyje“ mažos mergaitės Marži lūpomis pasakojama visai nevaikiška istorija. Pagrindinė herojė stebi savo šalies pokyčius, kol pastarieji „stebi“ ją: platesnio istorinio konteksto fone Marži šeimos likimas persipina su Irano revoliucija, pranašavusia socialinį teisingumą, tačiau išvirtusia į religinių fanatikų viešpatavimą, kurio sąlygomis žmogaus teisės net nesidangstant pažeidinėjamos kasdien.
Po Irano ir Irako karo tėvai, nenorėdami, kad jų dukra augtų šalyje, kurioje įsitvirtinusi naujoji valdžia pamina piliečių teises, o moteris įsivaizduojama tik kaip pavaldus vyrui objektas, išsiunčia Marži mokytis į Europą. Čia mergina patiria, kad gyvenimas taikioje šalyje taip pat gali atnešti daug skausmo, o tarpkultūrinis dialogas ne visada būna lengvas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbė M.Satrapi, sakydamas, kad ji buvo „puiki menininkė, savo vaikystę Irane pavertusi visuotine pasaka“.
Tarp jos režisuotų filmų – 2007 m. ekranizuotas grafinis romanas „Persepolis“ (kartu su Vincentu Paronnaudu), kuris laimėjo Kanų kino festivalio žiuri prizą ir buvo nominuotas „Oskarui“.
Atsiimdama apdovanojimą Kanuose rašytoja teigė, šį apdovanojimą skirianti visiems iraniečiams.
„Marjane buvo nepaprasta menininkė ir žavinga moteris, įkūnijusi kūrybos džiaugsmą, tremties skausmą ir skaudžias prisiminimus. Šį rytą mes gedime jos“, – agentūrai AFP sakė Kanų kino festivalio vadovas Thierry Fremaux.
Tarp kitų žinomų M.Satrapi kūrinių – grafinė novelė „Chicken With Plums“ („Vištiena su slyvomis“), kurio ekranizaciją ji režisavo taip pat drauge su Vincentu Paronnaudu, komedinis siaubo filmas „The Voices“ („Balsai“).
2019 m. pasirodė jos režisuotas biografinis filmas „Radioactive“, apie du kartus Nobelio premiją laimėjusią Marie Curie.
Jos paskutinis komiksas – 2024 m. pasirodęs kūrinys „Woman, Life, Freedom“ („Moteris, gyvenimas, laisvė“).
Dveji metai prieš jo išleidimą rašytoja viešai parėmė didžiulius gyventojų protestus Irane, kilusius po jaunos moters Mahsos Amini mirties. Gyventojai dėl to kaltino vadinamos „dorovės policijos“ pareigūnus, smurtavusius prieš jauną moterį Teherane dėl to, kad ji nedėvėjo hidžabo.
M.Satrapi tuomet pareiškė, kad judėjimas „Moteris, gyvenimas, laisvė“ tapo kultūrine revoliucija.
Pernai ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono ordino dėl šalies „veidmainystės“ santykių su Iranu srityje, nurodydama Prancūzijos vizų politiką, kuri neleido disidentams išvykti iš Irano į šią Europos šalį.