Tad kokias knygas verta įtraukti į šių metų Helovino skaitinių sąrašą? Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato TOP 7 literatūrinius atradimus, kurie sudomins tiek užkietėjusius siaubo gerbėjus, tiek tuos, kurie tik ruošiasi susidūrimui su tamsiu paslapčių pasauliu. Nuo kraują stingdančių siaubo romanų ir antgamtinių paslapčių iki psichologinių trilerių, kuriuose baisiausi monstrai slypi žmogaus mintyse – čia laukia netikėti siužeto posūkiai ir atmosfera, dėl kurios norėsis palikti įjungtą naktinę lemputę.
Justinas Visickas „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“
Lietuvių literatūros pasaulio naujiena, stand-up komedijos kūrėjas, muziejininkas Justinas Visickas skaitytojams pristato savo pirmąjį siaubo romaną – „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“.
Šioje istorijoje susitinka laidotuvininkas Jonas, išgyvenantis skaudžią netektį, tačiau bandantis mirtį paversti švente, kunigas Zigmas, privalantis krikščioniškai gedėti savo mirusio tėvo, bei tikybos mokytoja Karolina, kurią paslaptingas susitikimas mokinio laidotuvėse priverčia prisiminti skaudžiausius praeities išgyvenimus.
Personažams mėginant išskaityti kaligrafiškai užšifruotus raštelius, lemtingus gamtos ženklus ir slegiančias vizijas, nebeįmanoma suprasti, kas tikra, o kas tik jų vaizduotės vaisiai. Autorius meistriškai kuria provincijos pilkumos košmarą, nuo knygos pradžios leisdamas skaitytojui abejoti – ar gi galima gedėti netinkamai?
Asako Yuzuki „Sviestas“
Tai tikrais įvykiais paremta, Japonijoje kultiniu bestseleriu tapusi istorija apie gurmanę serijinę žudikę ir jos bylą išspręsti pasiryžusią žurnalistę.
Istorijos centre – įkalinta gurmanė ir talentinga kulinarė Kadžii Manako, nuteista už vienišų verslininkų nužudymus, viliojant juos nuostabaus skonio patiekalais. Byla prikaustė visos šalies dėmesį, tačiau moteris atsisako bendrauti su žurnalistais ir atskleisti savo istoriją. Atrodo, kad niekas negali prasibrauti pro jos abejingumo sieną – kol jauna žurnalistė Mačida Rika nusprendžia išbandyti netikėtą taktiką: parašo Manako laišką, prašydama jautienos troškinio recepto.
Intensyvaus skonio japonų rašytojos Asako Yuzuki romanas „Sviestas“ įtrauks skaitytojus į kriminalinį katės ir pelės žaidimą, įkvėps meile gurmaniškam maistui ir sugriaus kapitalistines ir mizoginiškas struktūras šiuolaikinėje Japonijoje. Tai ir istorija apie vienišumą bei tai, ką reiškia mėgautis gyvenimu ir ką dėl to tenka paaukoti.
Shirley Jackson „Namas, kuriame vaidenosi“
Pirmą kartą ši JAV rašytojos Shirley Jackson knyga pasirodė 1959 m. ir neilgai trukus virto psichologinio siaubo klasika, kurią privalu perskaityti kiekvienam siaubo literatūros mylėtojui.
Knygoje pasakojama apie trisdešimt dvejų Eleonorą Vans, kuri po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką, kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. Tačiau name glūdinti tamsa pradeda veikti veikėjų protus ir atskleisti tamsą, kuri glūdi ir jų pačių viduje.
„Namas, kuriame vaidenosi“ – įtemptas pasakojimas, užčiuopiantis siaubą, slypintį kasdienybėje, šeimoje, santykiuose su kitu žmogumi ir visuomene.
Stephen King „Kuo tamsiau, tuo geriau“
Šiurpiausias metų laikas tiesiog neįsivaizduojamas be siaubo karaliumi tituluojamo amerikiečių rašytojo Stepheno Kingo istorijų. Naujausia Lietuvoje išleista jo knyga „Kuo tamsiau, tuo geriau“ – tai dvylika siaubo ir įtampos kupinų pasakojimų patiems drąsiausiems.
Šiame rinkinyje skaitytojų laukia itin skirtingi košmarai. Knygoje pasakojamos šiurpios istorijos apie ilgai slėptą dviejų išskirtinio talento menininkų paslaptį, apie dešimtis gyvenimų aukštyn kojomis apvertusią aiškiaregystę, apie į keistą tarnybą stojusį Vietnamo karo veteraną, kuriam galiausiai buvo lemta suprasti, jog tam tikras Visatos kerteles verčiau palikti netirtas. Kitos istorijos nukelia į pasaulius, kuriuose ateities nuojautos, keisti sapnai ir nepaaiškinami reiškiniai priverčia suabejoti, ar tikrovė iš tiesų yra tokia, kokią ją matome.
Kiekviena rinkinio „Kuo tamsiau, tuo geriau“ istorija savaip gąsdina ir džiugina bei kelia svarbų klausimą skaitytojams – ar Jums patinka, kai būna tamsiau?
Lars Kepler „Medūza“
Psichologinių trilerių pasaulis negalėtų egzistuoti be tikru fenomenu tapusios švedų rašytojų poros Alexander ir Alexandra Ahndoril, besislepiančios po slapyvardžiu Lars Kepler. Šie rašytojai turi ypatingą talentą prilipinti skaitytojus nuo pirmo iki paskutinio jų knygų puslapio. Jų kūrinys „Medūza“ – vienas laukiamiausių šių metų psichologinių detektyvų.
Vieną naktį uždaroje teismo psichiatrijos įstaigoje mirtinai sudega gydytojas. Netrukus įvyksta dar viena mirtis, o tyrimą apsunkina įstaigos darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją ir sudėtinga pacientų psichikos būklė. Į pavojingą situaciją įsitraukia tyrėja Saga Bauer, priimanti visiškai slaptą užduotį – apsimesti paciente ir infiltruotis į įstaigą, kurioje laikomi vieni pavojingiausių Švedijos nusikaltėlių. Jos vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu – detektyvas Jonas Lina. Tačiau netrukus paaiškėja, kad tarp įstaigos sienų veikia paslaptinga figūra, vadinama Karaliene, turinti savų pavaldinių ir paliekanti vis daugiau aukų.
Jason Rekulak „Paslaptingi piešiniai“
Mėgstantiems pasakojimus apie antgamtines jėgas, patiks amerikiečių rašytojo Jason Rekulak kraują stingdantis pasakojimas „Paslaptingi piešiniai“.
Knygoje skaitytojai supažindinami su iš priklausomybių liūno bandančia išlipti 21-erių Melori Kvin kuri, palikusi reabilitacijos centrą, stengiasi pradėti gyvenimą iš naujo. Ji įsidarbina aukle pasiturinčioje Naujojo Džersio šeimoje ir rūpinasi penkiamečiu Tedžiu – droviu berniuku, kuris beveik niekada nepaleidžia iš rankų piešimo bloknoto. Iš pradžių jo piešiniai atrodo visiškai įprasti: medžiai, triušiai, balionai. Tačiau vieną dieną Tedis nupiešia kraupią sceną – vyrą miške, tempiantį negyvą moterį.
Netrukus jo piešiniai tampa vis tamsesni, o juose atsiranda neįtikėtinai tikroviškų detalių, kurių, regis, negalėtų sukurti tokio amžiaus vaikas. Melori pradeda įtarti, kad berniukas piešiniuose atskleidžia šiurpios, senai įvykdytos žmogžudystės aplinkybes. Tačiau kas jam perduoda šiuos vaizdus – vaizduotė, paslaptingos antgamtinės būtybės ar kažkas kur kas pavojingesnio?
Riley Sager „Vienintelė likusi“
Šis amerikiečių autoriaus Riley Sager psichologinis detektyvas – tikras delikatesas mėgstantiems klasikinę gotikinę atmosferą ir nesibaigiančias paslaptis.
1929-aisiais Meino pakrantę sukrėtė šiurpi tragedija: buvo nužudyta visa Houpų šeima ir tik vienintelė septyniolikmetė Lenora liko gyva. Nors daugelis įtarė, kad būtent ji įvykdė žudynes, policijai taip ir nepavyko to įrodyti. Nuo tos lemtingos nakties moteris niekada viešai nepapasakojo, kas iš tiesų nutiko, o jos vardas tapo kraupios vietos legendos dalimi.
Praėjus daugiau nei penkiems dešimtmečiams, prižiūrėti septyniasdešimtmetės Lenoros atvyksta slaugė Kitė Makdyr. Ji greit sužino, kad ankstesnė slaugytoja savo globotinę paliko pabėgdama vidury nakties. Prirakinta prie neįgaliojo vežimėlio pacientė yra praradusi gebėjimą kalbėti ir su Kite bendrauja spausdindama žodžius rašomąja mašinėle. Vieną vakarą naudodamasi ja Lenora pateikia viliojantį pasiūlymą – „noriu tau viską papasakoti“. Ar Lenora iš tiesų tėra bejėgė senolė, ar jos tyla slepia kur kas pavojingesnę istoriją?
„Vienintelė likusi“ – tai vienas ypatingiausių Helovino skaitinių, puikiai tinkantis, kai norisi įsisupti į antklodę ir pasinerti į įtraukiančią, laiką sustabdančią paslaptingą istoriją.
