Mažai kam žinoma – Marcelijus Martinaitis yra entuziastingas margučių skutinėtojas, tai darantis jau daugiau nei 40 metų. Per tą laiką sukaupta didžiulė jų kolekcija, naujoje knygoje įamžinta nuotraukomis, velykinių atvirukų rinkiniu, trumpais autoriaus tekstais apie šv. Velykas, patį margučių skutinėjimo procesą (tai irgi tam tikra filosofija), atsiminimų nuotrupas iš vaikystės Velykų.
Pasak Marcelijaus Martinaičio, noras skutinėti margučius kyla maždaug antroj gavėnios pusėj, gal dvi savaites prieš Velykas. „Tikriausiai manyje pabunda vaikystės atmintis, tas laukimas Kažko, kas įvyks mūsų šeimos, visų pažįstamų gyvenime, gamtoje. Net sunkiausiais laikais šita šventė būdavo šviesi, lyg Kažkas visiems už viską atleisdavo. Tarsi dingdavo visokios to meto bjaurastys, nuoskaudos, lyg ir nelikdavo sovietinės valdžios. Marginimas, skutinėjimas tapdavo tokiu visišku nusiraminimu, kuris kitokiais būdais visai nepasiekiamas, tai esu net pavadinęs meditacija. Skutinėdamas margučius pasineri į nenusakomus pojūčius, panašiai kaip kūryboje. Tada ištinka keistas galvojimas beveik be minčių, lyg ir išnyksti, persikeli į kitą erdvę ar laiką. Juk panaši būdavo namiškių ruoša šventėms: jiems ta ruoša taip pat reikšdavo tokį norą persikelti, išeiti iš dabarties, kasdienybės.“
Marcelijaus Martinaičio skutinėtus margučius nuotraukomis įamžinti padėjo Vytautas Balčytis ir Ričardas Šileika, o iš nuotraukų sukurti ir knygos pabaigoje pridėti aštuoni atvirukai, kuriuos galima lengvai iškirpti, pasitarnaus kaip gražūs ir netikėti velykiniai sveikinimai.
