„Rojaus sodas“ – išskirtinis vokiečių rašytojos Elenos Fischer (g. 1987) debiutas. Tik išleistas 2023 m. jis pateko į geriausių Vokietijos knygų sąrašą, 12 savaičių laikėsi Spiegel bestselerių sąraše, pelnė nepriklausomų rašytojų mėgstamiausios knygos apdovanojimą, nominuotas Harbour Front festivalio, kuriame savo kūrinius skaito geriausi pasaulio rašytojai, premijai, 2024 m. išrinktas geriausiu metų debiutu, savaitraštis Die Zeit ir Šveicarijos nacionalinė radijo ir televizijos stotis SRF jį paskelbė „Mėnesio knyga“. Garsi dainininkė Dua Lipa sakė, kad tai vienas geriausių jos skaitytų romanų. Knyga išversta į 15 kalbų, ją rengiamasi ekranizuoti.
Keturiolikmetė Bilė retai peržengia daugiabučių namų kvartalo ribas. Mėnesio pabaigoje jos su mama gali sau leisti tik makaronus su kečupu. Bet, nepaisant skurdo ir sunkaus darbo, mamos Marikos širdis kilni, o jos pasaulis kupinas fantazijos. Tačiau vieną dieną jas aplanko močiutė iš Vengrijos. Bilė praranda daugiau nei tik spalvingą kasdienybę. Senu mamos nisanu ji išvyksta ieškoti tėčio, kurio niekada nepažinojo. Ji kelyje, kaip Džeko Keruako knygos herojai, ieškantys naujų pojūčių ir tiesos. Pasakojimo pabaiga netikėta ir graži. Bilė sužino savo istoriją ir supranta, kodėl visada svajojo apie jūrą, nors jos niekuomet anksčiau nematė.
Kritikai autorę giria už tai, kad ji su didele meile aprašo liūdesį, nevengdama ir humoro, ieškodama išminties, gyvenimo džiaugsmo. Norisi palinkėti Bilei didžiausios sėkmės, nes liūdesys ir laimė dažnai būna šalia. Ne veltui literatūros ekspertai „Rojaus sodą“ vadina „sudėtinga knyga apie gyvenimo grožį“, „mažu stebuklu ir didele staigmena“.
Iš vokiečių kalbos vertė Gražina Miklaševičiūtė.
Mama visada mokėjo parinkti tinkamus žodžius.
Žmonės gali pasikeisti.
Vietovės yra kaip žmonės. Kada nors pripranti prie jų klaidų.
Tik labai jauni ir labai seni žmonės tiki Amžinybe.
Daugelis žmonių yra ne tokie kaip mes. Dauguma žiūri ne į dangų, o į žemę po kojomis.
Kai kurie žmonės verkia viduje.
Mėnulis suminkština širdį, o minkšta širdis atveria lūpas.
###
Mano užrašų sąsiuvinis visada buvo po ranka.
Aš esu miško šerdis. Aš esu naktis. Aš esu rūkas.
Galbūt niekada nebuvau arčiau Dievo nei dabar.
Aš esu visur vienu metu, esu savyje ir už savęs.
Aš nesidairiau atgal. Kiekvienas žino, kad neisi pirmyn, jeigu per daug gręžiosiesi atgal. Atrodė, tarsi kažkas žmoguje sustingsta.
Nuo šiandien aš turiu savo istoriją.
