Sekite 15min Google
Kaip rašo BBC, 1968 metais nufilmuotas pokalbis buvo paskutinis J.R.R.Tolkieno vaizdo interviu, o didžioji jo dalis ilgus metus buvo saugoma BBC archyvuose ir visuomenei pristatyta tik 2019-aisiais.
„Hobitas“ prasideda nuo burtininko Gendalfo apsilankymo pas Bilbą ir įkalbinėjimo leistis į pavojingą kelionę. Tačiau ar pats britų rašytojas būtų priėmęs tokį iššūkį?
„Jei vaikystėje pas mane būtų atėjęs burtininkas, situacija būtų buvusi visiškai kitokia nei „Hobite“, – 1968-ųjų interviu atskleidė J.R.R. Tolkienas. – Būčiau sugalvojęs kokį nors pasiteisinimą, kad nereikėtų eiti. Aš visiškai nenorėjau dėl nuotykio rizikuoti atsidurti nepatogioje padėtyje.“
Be to, rašytojas pridūrė, kad buvo „labai gerai išauklėtas ir išmokytas vengti pokalbių su įtartinais pagyvenusiais džentelmenais“.
Būčiau sugalvojęs kokį nors pasiteisinimą, kad nereikėtų eiti.
Ši interviu dalis televizijoje taip ir nepasirodė. 1968 metais BBC eteryje buvo parodytos tik kelios pokalbio ištraukos, o didžioji dalis įrašo nugulė archyvuose. Kaip skelbia BBC, įrašas iš naujo atrastas tik 2019 metais, rengiant radijo laidą.
Anksčiau neskelbtame pokalbyje J.R.R.Tolkienas atvirai pasakoja apie „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ veikėjus, savo išgalvotas kalbas ir tai, kokie asmeniniai išgyvenimai įkvėpė jo kūrybą.
Įkvėpė kelionė po Šveicariją
„Hobitas“ pirmą kartą išleistas 1937 metų rugsėjo 21 dieną. Šią datą supanti kalendorinė savaitė vėliau paskelbta „Tolkieno savaite“.
Kaip BBC pasakojo pats J.R.R.Tolkienas, vieną svarbiausių savo kūrinių jis iš dalies grindė kelione į Šveicariją, į kurią 1911 metais, būdamas vos 19-os, leidosi su draugais.
„Vienas svarbiausių dalykų „Hobite“ yra vienas iš nedaugelio nuotykių, kuriuos gyvenime iš tikrųjų patyriau“, – sakė rašytojas.
Jis prisiminė, kaip kelionės metu grupė perėjo daugybę kalnų perėjų, nešėsi tik kuprines, miegojo neįprastose vietose ir kelis kartus vos išvengė mirties.
„Manau, būtent todėl (Bilbo – red.past.) kelionė iš tikrųjų yra asmeninė patirtis – žinoma, pakeista. Mes nesutikome jokio goblino“, – juokavo J.R.R.Tolkienas.
Tolkieno meilė kalboms
Interviu autorius taip pat pasakojo apie išgalvotas kalbas, kurias sukūrė savo fantastiniams romanams. Pasak BBC, J.R.R.Tolkienas jų ištakas siejo su studijų metais Oksfordo universitete, kai jį ypač sudomino suomių kalba.
„Jos sandara, jos skambesys yra nepaprastai įdomūs. Ji iš tikrųjų mane tarsi svaigino“, – pasakojo rašytojas.
J.R.R.Tolkienas prisipažino, kad tuo metu turėjo mokytis kitų dalykų, tačiau vietoj to savarankiškai mokėsi suomių kalbos.
„Aš tiesiog nuėjau ir pradėjau jos mokytis, nors turėjau užsiimti kitais dalykais, ir žmonės negalėjo suprasti, kodėl mano graikų dramos rašiniai darėsi vis prastesni ir prastesni.“
J.R.R.Tolkienas pasakojo, kad suomių kalba vėliau tapo vienu iš jo sukurtos Viduržemio pasaulio kalbos pagrindų.
„Iš pradžių ji buvo itin suomiška. Galima sakyti, kad jos pagrindas yra suomių kalba, į kurią įmaišyta šiek tiek graikų kalbos ir kitų kalbų, kurias nuo tada išmokau“, – aiškino jis.
Meilė kalboms J.R.R.Tolkieną lydėjo nuo vaikystės. Po Pirmojo pasaulinio karo jis dirbo Oksfordo anglų kalbos žodyno asistentu ir užsiėmė žodžių kilmės tyrinėjimu.
Turėjau aiškintis žodžių etimologiją ir tuo metu susidūriau su daugybe labai įdomių žodžių kilmės istorijų.
„Turėjau aiškintis žodžių etimologiją ir tuo metu susidūriau su daugybe labai įdomių žodžių kilmės istorijų – „winter“, „walrus“, „wampum“ ir įvairiais kitais. Būtent nagrinėdamas žodžio „wampum“ etimologiją pirmą kartą susipažinau su Šiaurės Amerikos rytų algonkinų kalbomis. Žodynas – nuostabi vieta“, – sakė Tolkienas.
Tragiškiausia Gollumo istorijos akimirka
Tačiau, kaip pažymi BBC, bene įžvalgiausia 1968 metų interviu dalis prasidėjo J.R.R.Tolkienui kalbant apie Gollumą – vieną sudėtingiausių „Žiedų valdovo“ veikėjų.
Autorius Gollumą apibūdino kaip „sugedimo pavyzdį“. Paklaustas apie vieną svarbiausių romano scenų, Tolkienas ypač susidomėjo.
Šioje scenoje Gollumas yra kartu su Frodo ir trumpam pradeda keistis – tarsi grįžta prie ankstesniojo savęs, Smygolo. Jis beveik atgailauja ir bando paliesti miegantį Frodą.
„Šis veikėjas iš tikrųjų pradeda keistis atgal į Smygolą (ankstesnį, ne tokį monstrišką savo pavidalą)“, – 2019 metų BBC radijo laidoje apie atrastus Tolkieno įrašus paaiškino Oksfordo universiteto anglų literatūros profesorius Stuartas Lee.
Pasak jo, tuo metu Gollumas beveik laimi kovą su savąja tamsiąja puse. Tačiau įsikiša Frodo draugas Semas.
„Žmonės dažnai manęs klausdavo, kas mane labiausiai sujaudina, – 1968 metų interviu sakė J.R.R.Tolkienas. – Manau, tragiškiausia visos istorijos vieta yra ta siaubinga ironija, kad gėris dažnai daro bloga.“
Manau, tragiškiausia visos istorijos vieta yra ta siaubinga ironija, kad gėris dažnai daro bloga.
„Tragiškiausia akimirka yra tada, kai Semas, norėdamas apsaugoti Frodą, pasako: „Patrauk rankas.“ Ir taip jis sužlugdo Gollumo atgailą. Nes man atrodo, kad tai labai tikroviška“, – aiškino rašytojas.
Nors Semas tuo metu tik stengiasi apsaugoti savo draugą, jo veiksmas tampa priežastimi, dėl kurios Gollumas vėl grįžta prie savo tamsiosios pusės. Pasak S.Lee, ši scena atskleidžia platesnį J.R.R.Tolkieno požiūrį į gėrį ir blogį.
„Jo mitologijoje gėris kartais gali netyčia padaryti pernelyg daug blogo“, – BBC laidoje sakė profesorius.
Jo mitologijoje gėris kartais gali netyčia padaryti pernelyg daug blogo
Pats J.R.R.Tolkienas 1968 metais taip pat pabrėžė, kad jo knygose moralinis pasaulis nėra toks paprastas, kaip vien gėrio ir blogio kova.
„Bendrosios linijos yra gana paprastos. Bet, žinoma, iš tikrųjų taip nėra, ar ne? Jūs matote blogį gėrio pusėje. Tai nėra tiesiog geriečiai prieš blogiečius, kaip dabar sakoma“, – teigė rašytojas.
Šis interviu tapo vienu iš nedaugelio išlikusių J.R.R.Tolkieno pokalbių, kuriuose jis taip tiesiogiai komentuoja savo kūrinių veikėjus ir jų moralinius pasirinkimus.
