„Aš gyvenu Rusijoje. Aš žydų kilmės rusų rašytoja, išauginta krikščioniškoje kultūroje. Dabar mano šalis kariauja su kultūra, humanizmo vertybėmis, asmenybės laisve ir žmogaus teisių idėjomis... Mano šalis serga agresyvia nepagarba, nacionalizmu ir imperine didybės manija. Man gėda už mūsų negarbingą ir agresyvų parlamentą, už mūsų agresyvią ir nekompetetingą vyriausybę, už vadovaujančius politikus – smurto ir išdavystės šalininkus. Man gėda už mus visus – už mūsų tautą, kuri prarado vertybinius orientyrus“.
Dabar mes, rusų kultūros atstovai, ta maža dalis, kuriai priklausau ir aš, galime pasakyti tik viena: sudie, Europa!
„Aš aktyviai nedalyvauju politikoje, tačiau kuomet manęs klausia, aš sakau, ką galvoju. Už tai mane įrašė į „penktąją koloną“ ir kaltina neapykanta savo šaliai. Teisintis, mano nuomone, beprasmiška ir kvaila. Jokios neapykantos aš nejaučiu, tik gėdą ir bejėgiškumą. Rusija šiuo metu vykdo savižudišką ir pavojingą politiką, kuri kelia grėsmę visų pirma pačiai Rusijai, tačiau visiškai pajėgi ir privesti prie Trečiojo pasaulinio karo. Šis karas, tiesą sakant, jau prasidėjo. Karai Čečėnijoje, Gruzijoje, o dabar ir Ukrainoje – tai prologas. Epilogo turbūt jau nebus kam parašyti“.
„Civilizacija pateko į akligatvį. Mokslui, švietimui, pažinimui, menui nepavyko sumažinti žmogui iš gamtos įgimtos agresijos. Anksčiau atrodydavo, kad kultūra pajėgi nugalėti šį susinaikinimo siekį, tačiau bijau, kad žmonija nebeturi laiko. Civilizacija ir jos puikūs techniniai laimėjimai, kaip bebūtų liūdna, atvedė tik prie to, kad mes turime galimybę per labai trumpą laiką vienas kitą sunaikinti... Mintis apie velnišką blogio prigimtį atgyveno, žmogus kuria blogį savarankiškai ir pranoksta čia velnią“.
„Mano šalis kiekvieną dieną artina pasaulį prie karo... Sudie, Europa, bijau, kad mes niekada netapsime europietiškos tautų šeimos dalimi. Mūsų didi kultūra, mūsų Tolstojus ir Čechovas, Čaikovskis ir Šostakovičius, mūsų dailininkai, aktoriai, filosofai ir mokslininkai dabar lygiai taip pat nepajėgūs tapti atsvara valdžios apakintų bepročių politikai, kaip anksčiau jie nieko negalėjo padaryti su religinių fanatikų ir komunistinių idėjų politika. 300 metų mes sėmėmės jėgų egzistavimui iš tų pačių šaltinių... ir niekuomet nesiskyrėme su viltimi. Dabar mes, rusų kultūros atstovai, ta maža dalis, kuriai priklausau ir aš, galime pasakyti tik viena: sudie, Europa!“
