Skandalas dėl sekso, narkotikų ir beprotybės: kaip Alleno Ginsbergo eilėraštis pralaužė cenzūros sieną

Kaip pažymi BBC, 1955 metų spalio 7-ąją San Francisko „Six Gallery“ susirinkusiai nedidelei publikai A.Ginsbergas pirmą kartą perskaitė „Howl“. Kūrinys netrukus tapo vienu svarbiausių bitnikų kartos tekstų – maištingos, visuomenės normas atmetančios amerikiečių literatūros simboliu.

Tačiau tuomet niekas negalėjo numatyti, kad po mažiau nei dvejų metų eilėraštis atsidurs nacionalinio skandalo centre.

BBC pasakoja, kad 1956 metais San Francisko knygyne „City Lights Books“ pasirodžiusi A.Ginsbergo knyga „Howl and Other Poems“ („Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai“) iš pradžių buvo parduodama vangiai. Situacija pasikeitė 1957-aisiais, kai JAV muitinė sulaikė iš Jungtinės Karalystės atgabentą 520 knygų siuntą, paskelbdama ją nepadoria.

Hanso van Dijko nuotr. / Anefo, CC0, via Wikimedia Commons/Allenas Ginsbergas

Tų pačių metų birželį du slapti policijos pareigūnai nusipirko knygą „City Lights“ knygyne. Dėl to buvo suimti knygyno savininkas Lawrence'as Ferlinghetti ir vadovas Shigas Murao. Jie apkaltinti nepadorios medžiagos platinimu.

Kas taip papiktino Ameriką?

Anot BBC, pagrindinė problema buvo pats eilėraščio turinys. A.Ginsbergas atvirai rašė apie narkotikus, homoseksualumą, psichikos ligas ir seksualumą. Konservatyvioje 1950-ųjų Amerikos visuomenėje tokia kalba buvo laikoma šokiruojančia.

„Howl“ taip pat tapo aštria tuometinės Amerikos visuomenės kritika. A.Ginsbergas puolė konformizmą, kapitalizmą, valdžios represijas ir karinį pramoninį kompleksą.

A.Ginsbergas atvirai rašė apie narkotikus, homoseksualumą, psichikos ligas ir seksualumą.

Eilėraštyje jis pasitelkė „Moloko“ įvaizdį – biblinį dievą, tapusį visa apimančiu dehumanizuojančios visuomenės simboliu.

BBC cituojamas A.Ginsbergo kūrybos tyrinėtojas Jonah Raskinas pabrėžia, kad „Howl“ buvo revoliucingas ne tik savo turiniu, bet ir forma. Atliekamas viešai, jis skambėjo beveik kaip džiazo improvizacija, o jo kalba sąmoningai laužė to meto literatūrines normas.

Pats A.Ginsbergas taip pat buvo susidūręs su psichikos sveikatos problemomis. 1949–1950 metais jis aštuonis mėnesius praleido Niujorko valstijos psichiatrijos institute. Jo patirtis atsispindi garsiojoje „Howl“ pradžioje:

„Mačiau geriausius savo kartos protus sunaikintus beprotybės, badaujančius, isterikuojančius, nuogus.“

Teismas, pakeitęs cenzūros istoriją

Kaip rašo BBC, Ferlinghetti ir Murao teismas prasidėjo 1957 metų rugpjūtį. Gynybai padėjo Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU), o kūrinio meninę vertę teisme gynė devyni mokslininkai, kritikai ir profesoriai.

Tuo metu JAV jau buvo pradėjęs keistis požiūris į nepadorumo apibrėžimą. Netrukus iki „Howl“ bylos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, pagal kurį literatūrai buvo taikoma didesnė žodžio laisvės apsauga.

Vis dėlto prokuratūra teigė, kad „Howl“ neturi socialinės vertės, skatina nepilnamečių nusikalstamumą, o knygos platintojai veikė turėdami nepadorių ketinimų.

Spalio 3-iąją teisėjas Claytonas Hornas paskelbė, kad „Howl“ nėra nepadorus kūrinys. Jo sprendime pabrėžta, kad eilėraštis turi „reikšmingą socialinę vertę“.

BBC pabrėžia, kad šis sprendimas tapo svarbiu lūžiu JAV kovos su literatūros cenzūra istorijoje. Teismas nurodė, kad kūrinio negalima vertinti pagal pavienius žodžius ar ištraukas – būtina atsižvelgti į visą jo kontekstą ir meninę reikšmę.

„Howl“ poveikis peržengė literatūros ribas

Po teismo sprendimo „Howl and Other Poems“ išpopuliarėjo ir galiausiai buvo parduota apie milijoną egzempliorių. Pats A.Ginsbergas tapo viena ryškiausių JAV kontrkultūros figūrų.

Anot BBC, teismo sprendimas turėjo įtakos ne tik literatūrai. Vėlesniais metais JAV buvo panaikinti draudimai tokioms knygoms kaip D.H.Lawrence'o „Lady Chatterley's Lover“ („Ledi Čaterli meilužis“) ir Henry Millerio „Tropic of Cancer“ („Vėžio atogrąža“).

Nežinomas autorius. CC BY-SA 4.0 , via Wikimedia Commons/Beat kartos rašytojai: Lucienas Carras, Jackas Kerouacas, Allenas Ginsbergas, Williamas S.Burroughsas

Leidėjai tapo drąsesni, o kino kūrėjai ėmėsi temų, kurių anksčiau vengė dėl griežtų cenzūros taisyklių. „Howl“ byloje įtvirtintas argumentas apie kūrinio „socialinę vertę“ tapo svarbiu įrankiu menininkams.

BBC kalbintas autorius ir žurnalo „Beatdom“ redaktorius Davidas S.Willsas teigia, kad be tokio rezonansą sukėlusio teismo proceso bitnikų karta veikiausiai nebūtų įgijusi tokios tarptautinės kultūrinės įtakos.

„Howl“ taip pat tapo vienu iš kultūrinių kelių į septintojo dešimtmečio kontrkultūrą. A.Ginsbergas įkvėpė tokius kūrėjus kaip Bobą Dylaną, aktyviai pasisakė prieš Vietnamo karą ir tapo vienu iš protesto kultūros simbolių.

A.Ginsbergas įkvėpė tokius kūrėjus kaip Bobas Dylanas, aktyviai pasisakė prieš Vietnamo karą ir tapo vienu iš protesto kultūros simbolių.

1969 metais, per vadinamųjų „Chicago Seven“ teismą dėl protestų prieš Vietnamo karą, A.Ginsbergas buvo pakviestas liudyti gynybai. Teisme jis skaitė „Howl“ ištraukas – praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo eilėraščio pasirodymo.

Cenzūros klausimas grįžta

Tačiau, kaip pažymi BBC, istorija rodo, kad ginčai dėl literatūros cenzūros niekada nėra galutinai išsprendžiami.

Pastaraisiais metais draudžiamų knygų skaičius JAV mokyklose ir bibliotekose vėl išaugo. Amerikos bibliotekų asociacija nurodė, kad 2025 metais užfiksuoti 5668 bandymai uždrausti ar pašalinti knygas – rekordinis skaičius.

Pastaraisiais metais draudžiamų knygų skaičius JAV mokyklose ir bibliotekose vėl išaugo.

BBC cituojamas knygų draudimus tyrinėjantis Ira Wellsas teigia, kad dalis visuomenės vis dar mano, jog žodžiai gali veikti tarsi užkratas.

„Howl“ istorija primena, kad literatūros kūriniai, kadaise laikyti pernelyg nepadoriais ar pavojingais, ilgainiui gali tapti visuomenės pokyčių katalizatoriumi.

1957 metų teismo sprendimas ne tik išgelbėjo vieną eilėraštį nuo cenzūros – jis padėjo išplėsti ribas, ką Amerikos menininkai gali rašyti, publikuoti ir rodyti visuomenei.