Nors dažnai ieškome įkvepiančių ir įtraukiančių pasakojimų, kuriuose galėtume pasprukti nuo kasdienybės, užsienio rašytojų darbuose, visgi lietuvių literatūra ypatinga – kupina gražios ir turtingos kalbos, paslapčių kupinos istorijos, vaizdingai aprašytų kraštovaizdžių ir supintų veikėjų likimų.
Norinčius papildyti savo vasarą įdomiais atradimais, interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia šylančias vasaros dienas leisti susipažįstant su naujausiomis bei populiariausiomis grožinės lietuvių literatūros autorių knygomis.
Kazys Almenas „Pjūties metas“
Istorinių romanų gerbėjams – žymaus branduolinės inžinerijos specialisto, fiziko, knygų leidėjo, rašytojo ir išeivių visuomeninės politinės federacijos nario Kazio Almeno romanas „Pjūties metas“.
Knygoje vaizduojama XVIII a. pirmoji pusė, kai Abiejų Tautų Respublika bando atsigauti po karo su Švedija, tautą alinusio maro ir bado. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, kadaise buvusią galingą valstybę drasko didikų kovos, bajorų intrigos bei sąmokslų draskomas kraštas. Šių įvykių fone skaitytojai yra supažindinami su špagos virtuozu Mariumi, kuris, su išskirtiniu kario talentu sugeba laimėti ne tik dvarus, galią, turtingos bajorės širdį, bet taip pat yra paverčiamas žudiku.
Pirmą kartą ši istorija buvo išleista 1970 m. su pavadinimu „Šienapjūtė“, o dabar atgimė skaitytojams nauju pavidalu.
Indrė Motiejūnaitė „Mūsų miestelis“
Išskirtinio stiliaus apsakymų autorė, architektė Indrė Motiejūnaitė skaitytojų dėmesiui pristato savo antrąją prozos knygą – „Mūsų miestelis“. Tai susimąstyti priverčiantis kūrinys apie daugybę skirtingų veikėjų, kurie galiausiai susiplaka į vieną tipažą – nelaisvą, užguitą, sutrikusį žmogų, priklausomą nuo kitų nelaisvų žmonių ir nuo nematomos, bet nuolat jaučiamos galios.
Knygoje vaizduojamas miestelis – beveik realistiškas. Jame galioja tie patys fizikos dėsniai, o jame gyvenantys žmonės – ryškia prožektoriaus šviesa apšviesti ir pagauti savo tamsoje. Tai vieta, kur nebeliko humanizmo, kur nebėra prasmės nei priešintis, nei paklusti. Tik aklai mėginti išgyventi tiesmukame, lėkštame ir beasmeniame pasaulyje, kuriame lygybės, tarpusavio pagalbos, atjautos ir tolerancijos principai iškreipti ir nukreipti kaip ginklai prieš bejėgį.
Kviečiame kitomis akimis pažvelgti į aplinką ir žmones, kurie supa kasdien, naujausioje I. Motiejūnaitės knygoje.
Vaida M. Via „Mane vadina sirena“
„Mane vadina sirena“ – pirmoji lietuviškos distopinės tragedijos dalis. Tai intelektualus ir jausminis išbandymas tiems, kuriems užtenka drąsos liesti sudėtingas temas ir atrasti naujas lietuvių literatūros erdves.
Šioje knygoje autorė Vaida M. Via pasakoja apie sirenas – chaotiškos prigimties moteris, kurios gyvendamos laisvėje pasauliui kelia per daug problemų.
Naktis raudoname kambaryje yra metas, kai reikia paminti bet kokį išdidumą, tačiau vyras, įsigijęs visas teises į Milos kūną peržengia jų ryšio ribas. Ar galima pasitikėti žmogumi, kuris vadinamas visateisiu?
Tai tamsi, tiršta, stipraus emocinio gylio istorija, kurioje susikerta prigimties įstatymais paremta santvarka ir širdyje glūdintis maištas.
Jurga Baltrukonytė „Karštas autobusas“
Šiemet Vilniaus knygų mugėje debiutavo Lietuvoje gerai žinoma žurnalistė ir rašytoja Jurga Baltrukonytė su savo pirmuoju romanu suaugusiems.
Knyga „Karštas autobusas“ – tai šešios istorijos, įkvėptos realaus gyvenimo. Autorė pasakoja humoru ir fantazija paskanintus keliautojų pasakojimus, kartais paliečiančius rimtas temas ar jaukiai pafilosofuojančius.
Ši knyga – puikus pasirinkimas, svajojantiems apie lengvumą ir keliones.
Danė Griganė „Šėpukė“
Istorija apie „kitokią“ mergaitę – poetės ir rašytojos Danutės Grigaliūnienės, žinomos Danės Griganės slapyvardžiu, naujausioje knygoje „Šėpukė“.
Brandžiausiu autorės darbu laikomame kūrinyje skaitytojai susipažins su Zitute – karo metais gimusia mergaite ir jos kova už išgyvenimą. Nepagailėta nei gamtos, nei tėvų, Naujųjų metų rytą į pasaulį išleista Zitutė turėjo gyventi kitokio žmogaus kitokį gyvenimą, kovoti kitokias kovas, turėti kitokias svajones.
Tebūnie ši vasara drauge su „Šėpuke“ tampa proga susidurti akis į akį su jautrumu ir tais, kurie dažnai lieka nepastebėti.
Gediminas Saulius „Rūko verpeto vartai“
Fantastikos žanro mėgėjams, norintiems šią vasarą papildyti magiškais pasauliais, stebuklingais herojais ir žūtbūtinėmis kovomis, rekomenduojama paskaityti autoriaus Gedimino Sauliaus knygą „Rūko verpeto vartai“.
Tai netikėtumų kupinas pasakojimas apie Ugnių, kuris vieną dieną apimtas smalsumo atsidūrė magiškame amžinos tamsos paskandintame pasaulyje. Žemės magas Altaras ir kariūnė Agna nulipdo iš jo tikrą bebaimį karį. Magiškos juodojo burtininko žabangos, imperatoriaus Kerlo pasiųsti žudikai, keistos šio pasaulio būtybės ir pragaištinga kova su tamsos demonu tampa svarbiais likimo išbandymais ir užgrūdinančiomis pamokomis.
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Kas būtų, jei“
Pasak LATGA asociacijos duomenų, autorės ir anglų kalbos dėstytojos Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės knyga „Kas būtų, jei“ laikoma skaitomiausia lietuvių autorių knyga bibliotekose, prie kurios rikiuojasi ilgiausios skaitytojų eilės.
Susipažinkite su trimis romano herojėmis, pusseserėmis – Elze, Lėja ir Jomante. Elzė – kukli leidyklos redaktorė, ištekėjusi už milijonieriaus verslininko ir atsiduodama svajonei rašyti. Lėja – laisvos sielos pasaulio gyventoja, pasprukusi iš savo vestuvių su klausytojų širdis tirpdančiu kipriečiu muzikantu. Jomantė – įstrigusi meilės trikampyje ir pasirinkusi jai protą aptemdžiusį vyrą.
Kaip vienas poelgis gali nulemti grandinę po to sekančių įvykių, kurie netikėtai pakeitė gyvenimus į gerą... arba ne? O jeigu būtų galima pro rakto skylutę pamatyti, kaip būtų susiklostęs jūsų gyvenimas, jei anuomet būtumėte pasielgę kitaip?
Lietuviškų melodramų tituluojamos autorės I. Buivydaitės-Kupčinskienės romanas „Kas būtų, jei“ – tai kelionė į kitą tikrovę, kuri privers apsvarstyti ir savo gyvenimo pasirinkimus.
Nijolė Marytė Šerniūtė „Vilkų Kampo Eliza“
Kviečiame šią vasarą užsukti į XIX a. kaimus – Grabupius, kuriuos rasite lietuvninkų žemėse, ir Oželius – dūnininkų Žemaitijoje. Poetė ir prozininkė Nijolė Marytė Šerniūtė knygoje „Vilkų Kampo Eliza“ tyrinėja Klaipėdos krašto lietuvybę ir skaitytojams pasakoja apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių likimus.
Čia įtaigiai aprašomos dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, istorijos. Autorė meistriškai supina jų gyvenimo linijas, sukurdama tankų meninį audinį, kuriame regime jų kovą dėl būvio skaudžių istorijos kirčių fone. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas su vaizdingas posūkiais plaukiantis ramia tėkme, vietomis primenantis poringę ar legendą su lemtingais sutapimais, net mistikos šešėliais, su paprasta kaimo žmonių išmintimi.
Už šį kūrinį rašytoja šiemet pelnė Dausų šeimos lietuvių literatūros premiją.
Rimantas Kmita „Pietinia kronikas“
Šiemet Lietuvos kiną sudrebinęs ir daugybės susižavėjusių žiūrovų liaupsių sulaukęs filmas „Pietinia kronikas“ – tai ne tik lietuviško kino žiūrėjimo rekordą pagerinusi knygos ekranizacija, bet ir kvietimas prisiminti 2016 m. rašytojo Rimanto Kmitos parašytą romaną apie gyvenimą Šiauliuose XX a. pabaigoje.
Romanas „Pietinia kronikas“ tarsi laiko mašina panardina skaitytojus į ano meto Šiaulius, aprašo jaunus bachūrus Rimantą ir Mindę bei juos supantį gyvenimą – kasdienius treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, kviečia važiuoti su tašėmis į Latviją, prekiauti turguje, klausytis BIX‘ų, žaisti regbį, įsimylėti ir nusivilti.
Nostalgijos kupinas romanas parašytas šiaulietiška šnekta, taip suteikiant kūriniui autentiškumo, o taip pat veikiantis ir kaip atspindys pokyčių, vykusiu Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.
