Vos pasirodžiusi pirmoji jos iliustruota knyga „Liftas“ (autorė Kätlin Vainola) iš karto susilaukė tarptautinio pripažinimo. Knygą Tarptautinės jaunimo bibliotekos specialistai 2014 m. įtraukė į prestižinį „White Ravens“ („Baltieji varnai“) katalogą. Nuo tada kiekviena Ullos knyga susilaukia sėkmės ir yra itin laukiama. „Ita ir Cypsius“ – naujausia Ullos Saar knyga, kurią autorė ne tik iliustravo, bet ir parašė jos istoriją. Knygą iš estų kalbos išvertė Viltarė Urbaitė, išleido leidykla „Misteris Pinkmanas“, nekantraujanti ją pristatyti festivalyje visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi!“. Anykščiuose birželio 28–29 dienomis festivalyje dalyvaus ir pati knygos autorė.
Su Ulla Saar pasikalbėjome apie kūrybinę „Itos ir Cypsiaus“ kelionę, mėgstamiausias knygas, šiuolaikinę vaikų literatūrą ir Lietuvos autorius, kuriais menininkė žavisi.
- Ulla, esate ne tik žinoma knygų vaikams iliustruotoja, grafikė, bet ir architektė. Viename jūsų interviu skaičiau, kad vaikystėje svajojote būti geologe ar botanike. Papasakokite apie savo kūrybinę kelionę.
- Iš jūsų apibūdinimo tikrai atrodo, kad visko mano gyvenime labai daug. Iš tikrųjų tai buvo ilga, nuosekli ir kryptinga kelionė. Vaikystėje daug laiko praleisdavau viena, todėl reikėdavo pačiai pasukti galvą, prisigalvoti įdomios veiklos. Nuobodulys skatina kūrybiškumą. Mielieji, nebijokite nuobodžiauti – atrasite nuostabių dalykų!
- Kaip jums pavyksta suderinti visas šias veiklas? Kaip atrodo jūsų darbo diena?
- Dabar jau tik iliustruoju knygas ir dirbu Estijos vaikų literatūros centre. Dažniausiai prabundu apie septintą, išgeriu kavos, atlieku keletą „Duolingo“ pratimų, o apie devintą valandą pradedu darbą Vaikų literatūros centre. Labai vertinu tai, kad čia vienodų dienų nebūna. Elektroniniais laiškais susirašinėju su leidėjais, rašytojais, iliustruotojais, rengiu knygų pristatymus ir aprašus, ieškau joms leidyklų, seku vaikų literatūros naujienas tiek Estijoje, tiek už jos ribų. Centre dirbu iki 17 val. Pėstute grįžusi namo, pusvalandį pailsiu, o tada sėdu prie iliustracijų. Stengiuosi darbus baigti iki 20.30 val., nes noriu pasimėgauti ir laiku su šeima. Kartkartėmis kuruoju iliustracijų parodas.
- Pirmoji jūsų iliustruota knyga „Liftas“ (autorė Kätlin Vainola) buvo išleista prieš daugiau nei dešimtmetį ir iš karto susilaukė pripažinimo. Tarptautinio dėmesio netrūksta ir vėliau pasirodžiusioms jūsų knygoms. Kaip manote, kur slypi geros knygos vaikams paslaptis?
- Reikia tik vieno – būti savimi. Su pirmąja knyga man labai pasisekė, taip būna ne visada. Bet jeigu tiesiog pieši tai, kas tau artima, turi savitą stilių ir tavo rankose yra puikus tekstas, viskas tikrai pavyks.
- Estijos dailės akademijoje baigėte gaminio konstrukcijos studijas, esate pristačiusi ne vieną savo ir kartu su kitais menininkais parengtą grafikos darbų parodą, tačiau labiausiai garsėjate vaikų knygoms nupieštomis iliustracijomis. Kodėl jums patinka kurti mažiesiems? Ar šioje veikloje galite pritaikyti studijų metu įgytas specifines žinias?
- Esu dalyvavusi ne vienoje parodoje, dažniausiai kaip iliustruotoja. Pasinaudodama proga padėkosiu kuratorei Viivei Noor, kuri atvėrė duris ne vienam Estijos iliustruotojui.
Studijų metu įgytos techninės žinios labai praverčia piešiant namus ir panašius objektus. Suprantu jų specifiką, lengvai perprantu schemas ir 3D brėžinius. Sakau tai ne norėdama pasigirti, o tiesiog nuoširdžiai džiaugiuosi Akademijoje gautomis profesinėmis žiniomis.
- Net neabejoju, kad augote apsupta knygų. Gal pasidalintumėte vaikystėje jums patikusiais kūriniais ar autoriais? Galbūt turėjote ir mylimiausią veikėją?
- Taip, namuose tikrai buvo daug knygų. Mamos siaubui, menininkės karjerą pradėjau būdama maždaug trejų, nusprendusi jose „perpiešti“ daugumą iliustracijų. Bet kažkodėl mano sugebėjimų anuomet niekas neįvertino. Artimiesiems tai buvo tiesiog keverzonės (negaliu su tuo ginčytis...).
Be galo mėgau Astridos Lindgren knygas, kuriose nuostabiai išlaikyta pusiausvyra tarp nuotykių ir jaukumo. Taip pat turėjau dvi mylimas pažintines knygas: vieną apie jūras, o kitą apie geologiją.
- Kaip manote, kuo šiuolaikinė vaikų literatūra skiriasi nuo knygų, su kuriomis užaugo jūsų karta?
- Šiandien knygos yra mažesnės apimties, jose daugiau iliustracijų. Vaizduojamos temos tikrai įvairesnės, skatinančios atvirumą ir toleranciją. Užaugau Rusijos okupacijos laikotarpiu, todėl „geros“ knygos vaikams turėjo ideologinių elementų, pasiaukojimo motyvų. Kita vertus, vis labiau įsitikinu, kad estų rašytojai anuomet nebijodavo rizikuoti. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje pasirodė tikrai įdomių knygų su itin originaliomis iliustracijomis. Šiandien leidėjai ne visada ryžtasi taip rizikuoti, nes rinka maža, knygos brangios, o juk jas reikia parduoti.
- Naujausią jūsų knygą „Ita ir Cypsius“ (į lietuvių kalbą išvertė Viltarė Urbaitė) visai neseniai išleido leidykla „Misteris Pinkmanas“. Esate ne tik šios knygos iliustruotoja, bet ir teksto autorė. Kodėl ši knyga jums asmeniškai svarbi ir kuo ji išsiskiria iš kitų jūsų darbų?
- Esu dėkinga leidyklai „Misteris Pinkmanas“, pasiryžusiai išversti pirmąją mano pačios parašytą knygą.
Norėjau sukurti linksmą istoriją dar tik pradedantiems skaityti vaikams, kad ją baigę galėtų savimi didžiuotis: pats perskaičiau visą knygą! Rašydama net nesusimąsčiau apie tai, kad ši knyga kažkam iš tikrųjų gali būti ir bus pirmoji, todėl lydėti mažąjį skaitytoją šioje kelionėje man yra didelė garbė. Be to, rašydama supratau, kaip man patinka kurti istorijas. Nemaniau, kad turiu tokį gebėjimą.
- Knygelės veikėja Ita su tėčiu nuvyksta į parduotuvę išsirinkti dažų. Ten ji susipažįsta su Cypsiumi – žaislu šunims, Itai tampančiu geriausiu draugu. Panašiai yra nutikę ir man pačiai. Kartą su sūnumi parduotuvėje rinkomės rūbus ir jis ėmė žaisti su cypsinčiu guminiu paršeliu, irgi skirtu augintiniams. Pardavėja mus nulydėjo su kiek pašaipia šypsena veide... Jūsų knyga žavinga tuo, kad be moralizavimo skatina mažuosius priimti neįprastus, iš pažiūros ne visada logiškus dalykus. Ko palinkėtumėte būsimiems „Itos ir Cypsiaus“ skaitytojams?
- Ačiū! Koks mielas sutapimas ir kaip taikliai nusakyta pagrindinė mintis! Tiesiog norėjau sukurti linksmą, smagią istoriją ir be galo džiaugiuosi, kad žmonės ją suprato. Pasitelkusi erzinantį ar net bjauroką dalyką (atsiprašau, Cypsiau), stengiausi parodyti jį visai kitokioje šviesoje, iš kitokios perspektyvos. Būsimiesiems skaitytojams palinkėsiu būti atviriems tiek daiktų, tiek žmonių atžvilgiu. Niekada nežinosi – gal tavo draugu taps visai kitoks nei tau įprasta žmogus?
- Šią knygą pristatysite birželio 28–29 dienomis Anykščiuose vyksiančiame festivalyje „Nuotykiai tęsiasi!“. Ar Lietuvoje svečiuositės pirmą kartą? Ką žinote apie mūsų kūrėjus? O gal net turite mėgstamiausius lietuvių rašytojus ar iliustruotojus?
- Vilniuje esu buvusi jau ne kartą, čia gyvena keletas mano mylimiausių žmonių. Pažįstu ne vieną Lietuvos iliustruotoją, kai kuriuos asmeniškai. Keli iš jų (Aušra Kiudulaitė, Ieva Babilaitė, Akvilė Magicdust, Viktorija Ežiukas, Pijus Čeikauskas) šią vasarą dalyvauja mano kuruojamoje iliustracijų parodoje Taline. Bet seku ir Gretos Alice, Linos Itagaki, Agnės Nananai, Linos Dudaitės, Kornelijos Žalpytės, Monikos Vaicenavičienės bei kitų Lietuvos menininkų kūrybą. Iš rašytojų esu nemažai girdėjusi apie Jurgą Vilę, Marių Marcinkevičių ir Tomą Dirgėlą. Kotryna Zylė yra gera mano draugė ir nuostabus žmogus.
- Šių metų festivalio šūkis – „Aplink pasaulį per dvi dienas!“ – kviečia leistis į kelionę knygos puslapiais, džiaugtis netikėtais susitikimais ir išbandyti jėgas kūrybinėse dirbtuvėse. Be Lietuvos, kur dar planuojate nukeliauti šią vasarą?
- Juoksitės, bet į jūsų klausimus atsakinėju sėdėdama balkone Liublianoje – Slovėnijoje pristačiau čia išleistas savo iliustruotas knygas. Man labai smagu pabendrauti su vaikais iš kitokios aplinkos. Pastebiu, kad viduje esame labai panašūs, tik aš šiek tiek didesnė ir gal truputėlį labiau subrendusi.
Šiemet dar laukia kelionės į Švediją, Suomiją, Vokietiją, Ispaniją ir Prancūziją. Kai kurie iš šių apsilankymų susiję su Estijos vaikų literatūros centro veikla, o per kitus susitikimus pristatysiu savo knygas.
- Knygos yra nuostabios kelionių palydovės. Kokias knygas dažniausiai pasiimate į išvykas?
- Visiškai sutinku! Dažniausiai renkuosi ką nors lengvesnio, nes keliaujant sunkiau susikaupti. Tai gali būti ir komiksas, fantastinis romanas, trileris ar šiuolaikinės prozos kūrinys. Šiuo metu skaitau visiškai mano dėmesį prikausčiusią iš Irano kilusio amerikiečių rašytojo Kaveho Akbaro knygą „Kankinys“.
Festivalį šeimoms „Nuotykiai tęsiasi!“ organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka ir VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis partneris 15min.
