„Push the sky away“ yra neekspresyvus ir lyrinis albumas, primenantis vieną ilgą baladę, kuri turi netikėtų siužeto posūkių ir neleidžianti užmigti. Nickas Cave'as kaip visada yra labai asmeniškas ir tai jaučiasi. Nors šįkart sutinkama mažiau siurrealistinių ir antgamtinių tematikų, albumas nuo to neskamba mažiau stebuklingai. Gitaros nuolatos kažkur šalia, tačiau niekada neperžengia ribos, kuri galėtų išmušti iš vėžių beliūliuojama žmogų. Nepamirškite, mes vis dar bandome užmigti.
Visas albumas tarsi astralinė kelionė į sapnų pasaulį, išėjimą iš kūno ir vėl grįžimą į būseną prieš pasineriant į tamsą. Kai jau atrodo „Mermaids“ savo lyrizmu tave panardins į lengvų vaizdinių šulinį, pasirodo įtampos kupinas „We Real Cool“ ir tu pradedi bijoti tame šulinyje nuskęsti. Minimalistiniais klavišinių pasažais ir foninėmis, ritmą laikančiomis, gitaromis Cave'as stengiasi nepaleisti dėmesio ir išlaikyti mus tranzo būsenoje, kad tik neatitrūktume per toli šio pasaulio, bet ir negrįžtume į realybę.
Visa ši lyrinė, lopšinių pasaka, yra tokia subtili ir atmosferiška, kad norisi niekada iš jos nepabusti ir mėgautis paradoksaliai atpalaiduojančia muzika, bet tuo pačiu metu ir pasinerti į Nicko Cave'o pasakojimų dėlionę, kurios skirtingas dalis atverčiame vis kitoje kompozicijoje. Tiesa, sudėlioti jos nepavyksta, nes šios dėlionės esmė ir yra dedant detalę, atrasti naują ir taip laviruoti tarp sapno ir realybės. Nebijokite užmigti ir nebijokite nepabusti. „Push The Sky Away“ to vertas.
Atlikimas: 9
Kūrybingumas: 9
Originalumas: 8
Tekstai: 9
Įrašo kokybė: 9,5
