Paklaustas, iš kur „Solo Ansamblio“ kūryboje atsiranda preciziškumas ir kyla bendra kūrybinė kibirkštis, Vytautas atsako: „Mes nemažai reikalaujam tiek iš savęs, tiek iš kitų, kurie su mumis dirba. Kadangi esame keturi, tai vieni kitiems nenuolaidžiaujam, yra tas vidinis reikalavimas, padaryti taip, kaip mes norim.
Mes keturi kuriam ir visi reikalaujam iš to vieno dalyko, gal tai, tą preciziškumą ir duoda. O kibirkštis yra vienas iš kito. Mes visi skirtingi, kiekvienas iš mūsų keturių yra skirtingas personažas. Jeigu aš vienas kurčiau, tai būtų visai kitokia muzika, jeigu kiti grupės nariai kurtų, būtų absoliučiai skirtingos keturios grupės.
Bet labiausiai mane žavi, kai vienas atsineša idėją, nes dažniausiai kažkuris duoda impulsą, ir tada ta idėja visiškai pasikeičia, apauga, nueina visiškai kita kryptimi nei aš tikiuosi. Ir tai yra kūrybinė sinergija, vienas kito papildymas. Čia man didžiausia laimė, nes tai yra mūsų keturių jėga – ne vieno žmogaus“.
