Sekite 15min Google
„Penkerių metų sukaktis – iš pirmo žvilgsnio dar nedidelis jubiliejus, tačiau mums tai labai reikšmingas etapas. Per šį laiką festivalis ne tik užaugo, bet ir įgijo aiškią meninę tapatybę bei savo ištikimą auditoriją. Labai džiugu matyti, kad festivalis yra plačiai vertinamas visoje Lietuvoje. Šiais metais jis vyks net penkiolikoje miestų, o programoje – trisdešimt penki koncertai. Tai rodo, kad festivalis tapo svarbia Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi“, – sako festivalio meno vadovai Gleb Pyšniak ir Dalia Dėdinskaitė.
Pasak jų, penktasis festivalis puoselėja savo tradicijas: „Manome, kad jau galima kalbėti apie susiformavusią tradiciją. Festivalio vardas siejamas ne tik su aukščiausio lygio menine kokybe, bet ir su atminties puoselėjimu, prasmingu dialogu bei bendruomeniškumu. Todėl šis penkerių metų etapas yra ne finišas, o tvirtas pagrindas tolesniam festivalio augimui.“
Atidarymo koncerte – Mirga Gražinytė-Tyla ir Žibuoklės Martinaitytės kūrinio premjera
Šiemet festivalio programoje susitiks skirtingos epochos, muzikinės tradicijos ir kūrėjų kartos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Josepho Achrono ir Jaschos Heifetzo sukaktims, skambės Pēterio Vasko muzika, o vienu ryškiausių festivalio uždarymo koncerto akcentų taps Michaelo Gordono kompozicija.
Festivalio atidarymo koncerte Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Mirga Gražinytė-Tyla. Koncertas skiriamas dirigentui, pedagogui Romualdui Gražiniui atminti.
„Vienas svarbiausių įvykių – pasaulinė Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Šviesos adata“ premjera. Šis kūrinys smuikui, violončelei ir simfoniniam orkestrui sukurtas specialiai festivaliui ir nuskambės festivalio atidarymo koncerte“, – pabrėžia D.Dėdinskaitė ir G.Pyšniak.
Premjerų ir muzikinių atradimų festivalyje bus ir daugiau. Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė kartu su pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiančiu švedų pianistu Martinu Sturfältu atliks iki šiol mūsų šalyje neskambėjusią Josepho Achrono Sonatą smuikui ir fortepijonui. Pirmą kartą Lietuvoje klausytojai išgirs ir Osvaldo Golijovo kūrinį „Izaoko aklojo svajonės ir maldos“, kuriame susipina žydiškos muzikinės tradicijos, klezmerių muzikos intonacijos ir šiuolaikinė muzikinė kalba.
„Manau, kad būtent premjeros ir nauji atradimai yra viena svarbiausių festivalio misijų. Norime ne tik puoselėti muzikinį paveldą, bet ir kurti naują istoriją, pristatyti klausytojams iki šiol negirdėtus kūrinius ir suteikti jiems progą patirti išskirtinius muzikinius įvykius“, – sako D.Dėdinskaitė.
Berniukas iš Lazdijų, tapęs pasaulinio garso smuikininku
Festivalis pavadintas Lazdijuose gimusio smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono vardu. Jo gyvenimo istorija ir kūryba tampa atspirties tašku ne tik sugrąžinti primirštą Achrono muziką į koncertų sales, bet ir plačiau skleisti žinią apie Lietuvos žydų muzikinį paveldą, kūrėjus, palikusius ryškų pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje.
„Man atrodo, kad šiandien Josephas Achronas jau tapo ne tik festivalio, bet ir atminties simboliu. Jo istorija primena, kokį nepaprastai turtingą kultūros paveldą turime Lietuvoje ir kiek pasaulinio masto menininkų yra kilę iš mūsų krašto“, – teigia G.Pyšniak.
Pasak jų, Achrono vardas kartu leidžia pasakoti ir apie visą iškilių litvakų muzikų bei kūrėjų kartą – Jaschą Heifetzą, Leopoldą Godowskį, Benny Goodmaną ir kitus su Lietuva susijusius pasaulio muzikos vardus.
„Tai primena, kad Lietuva pasaulio muzikos istorijoje užima kur kas svarbesnę vietą, nei kartais patys suvokiame“, – pabrėžia festivalio meno vadovai.
Ši idėja atsispindi ir festivalio pasirenkamose erdvėse – daugelis koncertų vyksta sinagogose ir kitose istorinę atmintį menančiose vietose.
„Būtent todėl festivalyje atmintis nėra tik istorinis pasakojimas – ji tampa gyva patirtimi. Daugelis koncertų vyksta sinagogose ir kitose istorinę atmintį saugančiose erdvėse, kurios pačios pasakoja šio krašto istoriją. Jose skambanti muzika leidžia ne tik išgirsti nuostabius kūrinius, bet ir iš naujo atrasti žmones, kurie juos sukūrė, bei kultūrą, iš kurios jie kilo“, – pasakoja G.Pyšniak.
35 koncertai skambės ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Per penkerius metus festivalis gerokai išplėtė savo geografiją. Šiemet 35 koncertai vyks penkiolikoje miestų, o festivalis peržengs ir Lietuvos sienas – du koncertai bus surengti Seinuose, Lenkijoje.
„Mums be galo svarbu, kad aukščiausio lygio menas skambėtų ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tikime, kad kokybiška kultūra turi būti prieinama kuo platesnei auditorijai, nepriklausomai nuo to, kur žmonės gyvena“, – sako festivalio meno vadovai.
Pasak jų, keliaudamas po Lietuvą festivalis atranda ne tik naujas koncertines erdves, bet ir naujus klausytojus – „Žmones, kurie galbūt pirmą kartą ateina į klasikinės muzikos koncertą ar iš naujo atranda savo krašto istoriją.“
Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad programa skirta ne vien nuolatiniams klasikinės muzikos melomanams. Šiemet specialiai visai šeimai sukurta programa apie berniuką Jaschą Heifetzą, kviesianti vaikus bei jų tėvus vieną ryškiausių pasaulio smuikininkų pažinti per pasakojimą, muziką ir vaizduotę.
„Mes laukiame visų – ir tų, kurie klasikinės muzikos klausosi kasdien, ir tų, kurie į koncertą ateis pirmą kartą. Nuoširdžiai tikime, kad aukščiausio meninio lygio muzika turi galią paliesti kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo muzikinės patirties“, – sako G.Pyšniak ir D.Dėdinskaitė.
Penktasis Tarptautinis Josepho Achrono muzikos festivalis vyks rugsėjo 4–spalio 25 dienomis. Daugiau informacijos čia.
