Sekite 15min Google
Didingą kūrinį LVSO koncertų salėje atliks sopranas Kamilė Bonté, mecosopranas Gabrielė Kupšytė, tenoras Karolis Kašiuba, baritonas Kostas Smoriginas, Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
Apie tai, kuo išskirtinė L. Beethoveno Devintoji simfonija ir būsimas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gastroles Vokietijoje prieš koncertą kalbamės su maestro G.Rinkevičiumi.
— Maestro, šiemet Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžia įspūdinga, susidedanti tarsi iš dviejų dalių. Ką tik sezono pradžios koncerte skambėjo M. de Falla opera „La vida breve“, o šią savaitę klausytojus kviečiate išgirsti L. van Beethoveno Devintąją simfoniją. Kodėl pasirinkote atlikti šį kūrinį?
— L. van Beethoveno Devintoji simfonija – tai amžinas ir kosminis muzikos šedevras. Nors rašydamas šią simfoniją L. van Beethovenas jau buvo beveik visiškai apkurtęs, tikiu, kad žmogus, visą gyvenimą kūręs muziką, savo mintyse ją girdėjo ir jam reikėjo tiesiog užrašyti viduje skambančias natas.
Šį kartą L. van Beethovenas užrašė taip, kad liktų šimtmečiams į priekį. Taip sakydamas neapsirinku – kūrinys pirmą kartą buvo atliktas 1824 m., bet padarė įtaką visiems vėlesniems didiesiems kompozitoriams – nuo F.Schuberto iki H.Berliozo, R.Wagnerio, A.Brucknerio, J.Brahmso ir G.Mahlerio.
Sunku net pasakyti, kam neturėjo įtakos L. van Beethoveno Devintoji simfonija – jos dramaturgija, struktūra.
Sunku net pasakyti, kam neturėjo įtakos L. van Beethoveno Devintoji simfonija – jos dramaturgija, struktūra. Tai buvo visiškas proveržis į vėlyvesnę muziką – ne tik į romantinę muziką, bet ir į XX–XXI amžiaus kūrybą.
— Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti, kaip tas proveržis pasireiškė?
— Iš tiesų labai gaila, kad ši simfonija dažniausiai siejama tik su jos finalu. Visose simfonijos dalyse yra taikomi tokie kompozicijos principai, kuriuos vėliau naudojo kiti kompozitoriai.
Taip, jie kuria kitą muziką, tačiau dramaturgija didžia dalimi ateina iš L. van Beethoveno. Dėl to jis ir yra genijus, nes savo muzika žengė žingsnį į XXI amžių.
Dėl to jis ir yra genijus, nes savo muzika žengė žingsnį į XXI amžių.
— Kokia Devintosios simfonijos idėja?
— Iš tamsos per kovą į žvaigždes, į humanizmo pergalę. Manau, ši idėja yra nuostabi ir amžina. Ar muzika gali išgelbėti pasaulį? Tikiu, kad kuo daugiau žmonių klausosi tokios muzikos, tuo mažiau blogio yra.
— Prie Devintosios simfonijos grįžtate skirtingais savo karjeros etapais. Ar šiandien šią simfoniją girdite ir jaučiate kitaip nei prieš, tarkime, dešimtmetį? Galbūt kyla naujų iššūkių?
— Šįkart Devintoji simfonija skambės kitaip jau vien dėl to, kad ją pirmą kartą atliksime rekonstruotoje LVSO koncertų salėje. Todėl esu tikras, kad ji suskambės geriau.
Tačiau kiekvienam dirigentui L. van Beethoveno Devintoji simfonija yra kupina iššūkių – ji reikalauja aukščiausio meistriškumo tiek iš dirigento, tiek iš orkestro muzikantų.
— Ar yra kas Jus patį stebina, iš naujo grįžtant prie šios simfonijos?
— Visada. Kiek kartų prie jos grįžtu, visada mane stebina genialiai sukurta pirmoji dalis, visada stebina antroji ir vis naujai skamba trečioji. Muzika susideda iš daugelio dalykų: iš melodijų, dramaturgijos, faktūros, orkestruotės – šiuo atveju genialiai išreikšta ir muzikos forma, ir turinys.
Tiesą pasakius, mažiausiai stebina finalas, nes jis yra šiek tiek plakatiškas. Visas turinio gylis ir prasmė slypi būtent pirmosiose trijose dalyse.
— Pabaigai norisi paklausti ir apie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro rudens planus. Lapkričio 18–29 d. išvykstate gastrolių į Vokietiją, kur koncertuosite dešimtyje skirtingų miestų. Papasakokite plačiau apie šį koncertų turą.
— Visų pirma, gastrolėse per trumpą laiką atliekame daug koncertų, o tai yra labai teigiamas dalykas orkestro muzikavimo kokybei ir profesionalumui. Taip pat labai svarbu reprezentuoti Lietuvos kultūrą – didžiuojamės, kad galime ją reprezentuoti tokioje šalyje kaip Vokietija. Grosime Kelno filharmonijoje, Štutgarte, Miunchene – tai iš tiesų dideli muzikiniai centrai, kuriuose publika yra labai išprususi.
Lietuva yra labai graži ir patogi gyventi šalis, tačiau kol kas ji nėra patogi kultūrai. Mūsų simfoninių orkestrų muzikantų atlyginimai vis dar toli nuo to, kaip vertinami muzikantai Helsinkyje, Stokholme, Amsterdame ar Berlyne. Vilnius yra Europos valstybės sostinė, ir jeigu mes, kaip Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, galime garbingai atstovauti Lietuvai Vokietijoje, tai su mumis turi garbingai elgtis ir tie, nuo kurių priklauso mūsų muzikantų gyvenimas.
Lietuva yra labai graži ir patogi gyventi šalis, tačiau kol kas ji nėra patogi kultūrai.
Lietuvoje jau daug profesijų yra vertinamos beveik kaip kitose Europos šalyse, tik ne profesionalūs simfoninio orkestro muzikantai. Apie tai reikia ne tik galvoti, bet ir imtis konkrečių veiksmų. Nes gabiausi muzikantai palieka Lietuvą, ir mūsų orkestras tampa vis labiau tarptautinis.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas, kuriame skambės L. van Beethoveno Devintoji simfonija, įvyks 2026 m. rugsėjo 25 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius. Orkestro generalinis rėmėjas – „Norfa“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.
