Panašų paveikslą buvo galima piešti ir šeštadienio vakarą. Pačioje sostinės širdyje, Vilniaus universiteto Didžiajame kieme vyko neeilinis koncertas – čia pasirodė viena labiausiai lauktų Kristupo festivalio žvaigždžių, pasaulinio pripažinimo sulaukusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
TAIP PAT SKAITYKITE: Elitas nepraleido skambiausio vasaros koncerto – sveikino dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą
Šiandien po Mirgos pavarde puikuojasi daugybė pavydėtinų pasiekimų, tarp kurių – Birmingamo miesto simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė, Zalcburgo teatro meno vadovė, Los Andželo filharmonijos orkestro dirigento asistentė, daugelio prestižinių konkursų laureatė.
Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu tarp Didžiosios Britanijos, Austrijos ir JAV gyvenanti lietuvė didžiulio dėmesio sulaukė ir gimtojoje šalyje.
Į universiteto kiemą susirinko minia klasikinės muzikos mylėtojų. Daliai jų net neužteko sėdimų vietų – publikos čia buvo gausu. Nusėsti buvo ir čia pat esančios Šv.Jonų bažnyčios laiptai, netrūko ir ramstančių kiemo arkas.
Tarp susirinkusių – tiek jaunimas, tiek vyresni muzikos gurmanai, nusprendę vasarišką vakarą praleisti klausant klasikinės muzikos koncerto – M.Gražinytė-Tyla čia dirigavo vieną žymiausių Josepho oratorijų „Pasaulio sutvėrimas“.
Koncerto nepraleido ir būrys žinomų žmonių, tarp kurių – ir šalies elitas, čia buvo galima sutikti prezidentą Valdą Adamkų su žmona Alma, čia lankėsi ir profesorius Vytautas Landsbergis su žmona, pianiste Gražina Ručyte-Landsbergiene.
„Pasaulio sutvėrimas“ čia suskambo kartu su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru ir scenoje dainavusiais sopranu Lina Dambrauskaite, tenoru Mindaugu Zimkumi, bosu Raimundu Juzuičiu bei choru „Jauna muzika“. Kartu scenoje talkino ir keli estų ir austrų muzikantai.
Koncertą sveikinimo kalba pradėjo aktorius Dominykas Vaitiekūnas, netrukus į sceną žengė ir visa didžiulė muzikų komanda.
Oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“ J.Haydnas parašė dar 1798-aisiais, tuomet remdamasis anglų poeto Johno Miltono kūriniu „Prarastasis rojus“. Kūrinyje itin svarbūs biblijiniai motyvai, čia pasakojama, kaip Dievas sukūrė pasaulį. Tuo tarpu oratorijoje šis pasakojimas atsiskleidžia muzikos kalba – orkestro partijoje girdėti ir liūtų „riaumojimas“, ir laštingalų čiulbėjimas, kurį atskleidžia fleitos melodija.
Savito žavesio šiame pasaulio sutvėrimo kontekste suteikė ir karts nuo karto ratus virš publikos galvų prasukę varnų pulkai. Po atviru dangumi vykęs koncertas ne vieną privertė pakelti akis į viršų. Kai kurie net suskubo iš kišenių traukti mobiliųjų telefonų ir bandyti įamžinti akimirką – šimtai aplink senamiesčio bokštus skraidančių paukščių itin tiko prie vėjuoto vakaro romantikos.
Keturių dalių koncerte buvo skirta ir pusvalandžio pertrauka. Vos ją paskelbus M.Gražinytė-Tyla suskubo nulipti nuo scenos atsikvėpti – diriguoti valandą ir daugiau iššūkis net profesionalams.
Po petraukos ji buvo pasitikta plojimais, o koncertui pasibaigus publika plojo atsistojus.
Dirigentė M.Gražinytė-Tyla scenoje spinduliuoja energija, jai netrūksta ekspresijos, ją profesionalai giria už preciziškumą, tikslumą, savitą stilių ir gebėjimą rasti bendrą kalbą su orkestru.
Po jos pasirodymo Los Anžele recenzijose buvo rašoma, jog lietuvė „valdo garsus kaip burtininkė“, o „jos dėka kūrinys tapo gyvas, ryškus“, o ne vieną atvykęs į koncertą galėjo pasijusti lyg čia būtų buvusi „panaudota kažkokia muzikos magija“. Panašiai būtų galima apibūdinti ir M.Gražinytės-Tylos pasirodymą Vilniuje.
