2008 metais džiazo bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Esbjörnas Svenssonas, vos 44-erių, tragiškai žuvo nardymo metu netoli Stokholmo. Jo vardas jau tuo metu buvo tapęs legenda: nuo pirmųjų trio žingsnių 1993-iaisiais iki pasaulinio pripažinimo ir viršelio garsiausiame JAV džiazo žurnale „DownBeat“. Subtilumu ir kūrybine laisve išsiskyrusi grupė „e.s.t“ (Esbjörn Svensson Trio) sugebėjo pritraukti ne tik džiazo gerbėjus – jų muzika skambėjo ir roko klubuose, o kompozicijose pinasi klasikos, elektronikos, roko ir šiaurietiško džiazo skambesiai.
Grupė nuolat ieškojo naujų formų ir sąskambių – nuo vengrų kompozitoriaus Bartóko iki „Radiohead“, nuo melancholiškų atmosferų iki energingų ritmų. Tokia muzika tapo reiškiniu, įkvepiančiu ne tik kolegas muzikantus, bet ir viso pasaulio publiką. Net ir po Svenssono mirties jos poveikis nesumažėjo – buvo išleisti dar du albumai iš paskutinių trio įrašų, surengtų Australijoje, o jų kūrybos gerbėjų tik daugėjo.
2013-aisiais Esbjörno scenos bičiuliai – būgnininkas Magnusas Öströmas ir bosistas Danas Berglundas – pradėjo koncertuoti su simfoninėmis „e.s.t“ kūrinių versijomis. „ Paskutinėje repeticijoje su Esbjörnu, likus vos kelioms dienoms iki jo mirties, bandėme groti naują muziką. Pamenu, sakiau jam, kad skamba didingai, turėtume pabandyti pagroti tai su orkestru. Jis atsakė: „Taip, aš irgi taip manau“. Po to jis nuėjo nardyti ir dingo“, – prisimena M.Öströmas. Po šios netekties buvo įrašytas simfoninis albumas „e.s.t. Symphony“.
2022 m., minėdami 30-ąsias trio debiuto metines, Öströmas ir Berglundas surengė specialų koncertą Stokholme. Iš pradžių planuotas kaip vienintelis, jis sulaukė tokio stipraus publikos atsako, kad tapo aišku – šios muzikos per daug pasiilgta, jog ji liktų skambėti tik vieną vakarą. „Tai graži muzika, ir, manau, ji turėtų būti grojama, o ne slepiama stalčiuje“, – sako M.Öströmas.
Koncertas Vilniuje – to tęsinys. Pasak muzikantų, pasirinkimas groti ne trio, o išplėsta sudėtimi, buvo sąmoningas. „ Norėjome nutolti nuo originalaus skambesio, nesusitelkti ties pianinu ir praplėsti paletę“, – teigia Öströmas. „Manau, kad Joelis Lyssaridesas yra puikus pianistas ir muzikaliai labai artimas Esbjörnui“, – priduria D.Berglundas.
„e.s.t.“ muzika turėjo ypatingą gebėjimą pasiekti labai platų klausytojų ratą. „Į mūsų koncertus ateidavo žmonės, kurie niekada neklausė ar net nemėgo džiazo, bet jiems tai patiko. Sugebėjome atrasti ryšį su žmonėmis, nežinau, ar jie suprato, ką darome, bet kažką tikrai pajuto“, – sako M.Öströmas.
Grįžti prie šios muzikos jiems – tai ne tik grojimas iš atminties. „Grįžta daugybė prisiminimų, groti tas dainas – fantastiška“, – dalijasi D.Berglundas. Šis koncertas – ne praeities rekonstrukcija, o gyva kūrybos tąsa, kurioje susilieja atmintis ir naujas muzikinis kvėpavimas.
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks 2025 m. gegužės 22-25 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
