Sekite 15min Google
Skeletas rastas keistai susisukęs, o kaklo slankstelių deformacija kelia papildomų klausimų. Tyrėjai kol kas negali atsakyti, ar žmogus taip buvo palaidotas tyčia, ar jo kūnas pasislinko jau po mirties.
Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, radinys aptiktas Žemutinės Bavarijos Großköllnbacho kaime, Dingolfingo-Landau rajone, vykdant archeologinius tyrimus būsimos statybų teritorijos vietoje.
Penkias savaites šioje vietovėje dirbę archeologai iš pradžių pastebėjo tik tamsesnę dirvožemio dėmę. Tačiau pradėjus ją tyrinėti paaiškėjo, kad po žeme slypi duobė su žmogaus kaulais.
Neįprasta kūno padėtis sukėlė klausimų
Pasak rajono archeologo dr. Floriano Eiblio, labiausiai stebina ne pats palaikų amžius, o jų padėtis.
Prieš maždaug 7 tūkst. metų Vidurio Europoje gyvenę linijinės juostinės keramikos kultūros atstovai mirusiuosius dažniausiai laidodavo ant šono, sulenktomis ir prie kūno pritrauktomis kojomis. Tokia poza primindavo miegantį žmogų.
Tačiau Großköllnbache aptikto paauglio palaikai gulėjo visai kitaip: dešinė koja buvo itin smarkiai sulenkta, o kairė – nukreipta į šoną.
Mokslininkams klausimų kelia ir pati kapavietė. Jos dugnas buvo nelygus ir nuožulnus, todėl neatmetama galimybė, kad po palaidojimo kūnas nuslydo šlaitu, o atskiri kaulai pasislinko arba buvo įspausti į minkštą molį.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar neįprasta padėtis susidarė dėl gamtinių procesų, ar mirusysis taip buvo paguldytas sąmoningai.
Kaklo slanksteliai slepia dar vieną mįslę
Pirminė kaulų analizė atskleidė, kad palaidotas žmogus buvo paauglys. Tai nustatyta iš dar nevisiškai sukaulėjusių augimo plokštelių.
Ypatingą tyrėjų dėmesį patraukė kaklinė stuburo dalis, kurioje pastebėta ryški deformacija.
Ar ji atsirado dėl ligos, įgimtos fizinės ypatybės, ar susiformavo jau po mirties dėl kūno padėties kapavietėje, kol kas nežinoma. Atsakymų tikimasi sulaukti atlikus išsamią antropologinę palaikų analizę.
Aptiko ir tūkstantmečius menančią gyvenvietę
Paauglio skeletas – ne vienintelis reikšmingas radinys šioje vietovėje. Per penkias kasinėjimų savaites archeologai užfiksavo apie 150 archeologinių objektų ir pėdsakų, liudijančių čia egzistavus didelę ankstyvųjų žemdirbių gyvenvietę.
Tyrėjai aptiko trijų ilgųjų namų liekanas, nors manoma, kad vienu metu galėjo stovėti ne daugiau kaip du pastatai.
Taip pat rasta židinių, maisto gaminimo vietų ir kupolo formos molinių krosnių, kurių dugnas buvo izoliuotas tankiai sudėtais akmenukais. Tokiose vietose prieš tūkstančius metų buvo gaminamas maistas, apdorojami grūdai ir, tikėtina, vyko svarbi bendruomenės gyvenimo dalis.
Archeologai taip pat aptiko akmeninių girnų plokščių. Manoma, kad joms naudoti akmenys galėjo būti atgabenti iš teritorijų už Dunojaus arba Bavarijos miško. Jei ši prielaida pasitvirtins, tai rodytų, kad jau pirmieji žemdirbiai gabendavo žaliavas dideliais atstumais.
Kas nutiko prieš 7 tūkst. metų?
Neįprastoje padėtyje rastas skeletas jau visiškai iškeltas iš kapavietės ir perduotas tolesniems tyrimams. Mokslininkai tikisi nustatyti daugiau detalių apie jauno žmogaus gyvenimą, galimas ligas ir mirties aplinkybes. Vis dėlto neatmetama, kad kai kurie klausimai taip ir liks neatsakyti.
Baigę tyrimus archeologai žada paskelbti daugiau informacijos apie šį išskirtinį radinį.
