Šios organizacijos steigiamąjį komitetą sudaro Alexandra Bondarev, Dovilė Dagienė, Tadas Kazakevičius, Margarita Matulytė, Artūras Morozovas, Janina Sabaliauskaitė, Vytautė Seinauskaitė, Jonas Staselis, Antanas Sutkus ir Darius Vaičekauskas.
Pasak įkūrėjų, „organizacija sieks platesnės integracijos į pasaulio fotografijos tinklus, plėtos fotografijos meną ir atlieps visuomenės kultūrines bei socialines aktualijas. Tai bendruomenės savikūros forma veikianti organizacija, atvira kiekvieno nario patirčiai, vizijoms ir iniciatyvoms, vertinanti kūrybinę laisvę ir skatinanti socialinį solidarumą.“
Pasak humanitarinių mokslų daktarės, fotografijos istorikės Margaritos Matulytės, „vykdant istorinį teisingumą atkuriama pirmoji Lietuvos fotografijos meno kūrybinė organizacija. Prieškario Lietuvoje fotografijos meno entuziastų 1933 m. sausio 15 d. įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 m. – draugija) subūrė kūrėjus, kuriuos vienijo etinės ir estetinės vertybės, kūrybiniai ir atgimstančiai šaliai aktualūs politiniai, socialiniai bei kultūriniai interesai, poreikis ugdyti profesionalųjį meną ir siekis įsilieti į tarptautinį fotografijos lauką.
Per septynerius organizacijos gyvavimo metus buvo padaryta neįtikėtinai daug, tačiau Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio 26 d. draugija buvo uždaryta ir iki šiol nebuvo reabilituota. Organizacijos steigėjai ir nariai patyrė represijas: vieni jų buvo suimti ir kalinami arba sušaudyti, kiti ištremti, dalis pasitraukė į Vakarus.“
„Lietuvoje fotografijos menas visuomet buvo kūrybos ir socialinių virsmų priešakyje, apie šiandieną kalbantis su rytdienos nuojauta. Tęsti ir puoselėti šalies fotografijos kultūrinį paveldą, kurį kūrė ir kuria viena kitai estafetę perduodančios kartos, yra ypatingai svarbu šiandienos geopolitiniame kontekste, kuriant bendruomenišką ir atsparią visuomenę“, – sako Antanas Sutkus, steigiamojo komiteto narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas žinomiausių pasaulyje šalies meninės fotografijos meno kūrėjų.
„Ypatingą dėmesį skirsime jauniems kūrėjams, kurie ir tapę pasaulio piliečiais save sieja su Lietuvos fotografija. Svarbios kryptys – edukacija, fotografijos meno refleksijos ir kūrybos pristatymai tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastais. Norime, kad kiekvienas jaunas žmogus, save siejantis su fotografija ir norintis šioje srityje tobulėti, šioje draugijoje galėtų atrasti sau ką nors patrauklaus ir prasmingo“, – sako vienas iš steigiamojo komiteto narių, fotografas Jonas Staselis.
Draugija veiks derindama horizontalų bendradarbiavimą ir demokratišką atsakomybių paskirstymą, vadovaudamasi įtraukties, pagarbos bei lygybės principais.
15min primena, kad 1969 m. A.Sutkus su kitais fotografais Vilniuje įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją. Tai buvo vienintelė tokio pobūdžio organizacija Tarybų sąjungoje. A.Sutkus buvo ilgametis šios organizacijos vadovas.
1989 m. Lietuvos fotomeno draugijos pagrindu buvo įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga, kuri veikia iki šiol vienydama apie tris šimtus Lietuvos fotografų.
Pastaruoju metu Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovybė pralaimėjo kelis teisinius ginčus dėl 2024 m. vykusių pirmininko bei naujos valdybos rinkimų.
Kaip anksčiau rašė 15min, į teismą kreipėsi fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė ir fotografas Darius Vaičekauskas, kurių manymu, vykdant pasirengimą praėjusių metų balandžio 15 dieną turėjusiam vykti Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-iajam suvažiavimui, taip pat organizuojant išankstinio balsavimo tvarką, buvo pažeisti pačios Sąjungos įstatai, o visas procesas vyko neskaidriai ir nesilaikant sąžiningumo ir protingumo principų.
2024 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinė bylą pripažino, kad nustatyta balsavimo iš anksto tvarka buvo neskaidri, nes nebuvo nurodyta, kas vykdo išankstinio balsavimo procedūrą, nenumatytas rinkimų organas, kuris organizuotų, kontroliuotų ir garantuotų išankstinio balsavimo procedūros skaidrumą ir teisėtumą, nebuvo numatytas nepriklausomų stebėtojų dalyvavimas.
Išnagrinėjęs Fotomenininkų sąjungos pirmininko rinkimų tvarką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esminę įtaką pirmininkės V.Samulionytės išrinkimui „galėjo turėti balsai Sąjungos narių, kurie dalyvavo neteisėtame išankstiniame balsavime“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad „nepašalinus pagrįstų abejonių dėl išankstinio balsavimo metu gautų balsavimo biuletenių skaičiaus ir turinio, negalima konstatuoti, kad Vilma Samulionytė pagrįstai ir teisėtai išrinkta Sąjungos pirmininke. Tokiu atveju, pripažintinas negaliojančiu pakartotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo Vilma Samulionytė išrinkta Sąjungos pirmininke“.
Šių metų birželio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas netenkino apeliacinio Lietuvos fotomenininkų sąjungos skundo ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad 2024 m. vykusiame Sąjungos narių suvažiavime pirmininkė Vilma Samulionytė ir valdyba išrinkti neteisėtai.
Šiuo teismo sprendimu iki rinkiminio Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimo organizacijai vėl turėtų vadovauti buvęs pirmininkas Gytis Skudžinskas bei ankstesnė valdyba.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos 25-asis neeilinis rinkiminis narių suvažiavimas numatytas 2025 m. liepos 25 d.
