Projektas remiasi ne išoriniu žvilgsniu į karą, o asmenine jo patirtimi. Vengdamas sensacingumo ir dramatizavimo, autorius renkasi artumo, įsiklausymo ir kasdienybės perspektyvą, atskleisdamas, kaip ilgalaikis smurtas ir neapibrėžtumas formuoja žmonių gyvenimą, jo ritmą, prieštaravimus ir trapumą.
Shahrokhshahi fotografijos nukreipia žvilgsnį nuo įprastų karo vaizdinių į kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimo būdai nepaisant nuolatinės grėsmės. Čia netektis ir laukimas persipina su pasipriešinimo, maišto ir džiaugsmo akimirkomis.
Projekto pavadinimas „Wet Ground“ (liet. „Drėgna žemė“) kilo iš asmeninės autoriaus patirties. Padėdamas evakuoti civilius iš fronto linijoje esančio miestelio po raketos smūgio, jis susidūrė su situacija, kai į drėgną žemę įsmigusi raketa nesprogo. Šis įvykis tapo Ukrainos būsenos metafora – šaliai, gyvenančiai nuolatinių ir smurtinių pokyčių akivaizdoje, kur saugumas ir pavojus egzistuoja greta, o pagrindas po kojomis atrodo trapus ir nestabilus.
Projektą papildo dokumentinis filmas „While We Heal“ (liet. „Kol gyjame“), taip pat Ukrainoje kuriamos skulptūros ir instaliacijos, pasakojančios apie šalį, kuri priešinasi ištrynimui iš atminties ir tęsia gyvenimą sudėtingomis aplinkybėmis.
Paroda veiks iki liepos 19 d.
