- Kodėl atsisakė aktorystės
- Iš esmės atnaujinta komanda
- Kuriama Vilniaus senojo teatro koncepcija
- Norima keisti Macikų lagerio statusą
- Ar viešieji objektai propaguoja totalitarinius režimus, turi spręsti ekspertai
- Negalima leisti, kad diskusijos dėl Lukiškių aikštės skaldytų visuomenę
- Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima suderinti ir Sąjūdžio įamžinimą, ir pagarbą žydams
Jis – ketvirtasis politikas per kadenciją, užimantis šias pareigas. Didesnės kaitos nevyko nė vienoje kitoje ministerijoje.
Antradienį darbą pradėjęs 31-erių socialdemokratas dabartiniu laikotarpiu kelia sau tikslą išsiderėti bent jau nesumažintą kitų metų kultūros biudžetą.
Ministras įsitikinęs, kad turi gerų argumentų, jog daugiau lėšų būtų skiriama kultūros darbuotojų atlyginimams, Kultūros tarybos, Medijų rėmimo fondo, infrastruktūros projektų finansavimui.
„Dėsime dideles pastangas, kad tas biudžetas nemažėtų. Tai neatrodo kaip ambicingas planas, bet žadėti, kad jis didės ir kažkaip visos bėdos išsispręs, nenoriu ir negaliu to daryti. Prasideda tik pirmosios diskusijos“, – interviu BNS sakė L Alsys.
„Jaučiuosi turintis gerus argumentus. Ministrui pirmininkui esu ne kartą jau spėjęs paminėti, kad yra aiškiai identifikuoti taškai, kur pasiekta kritinė riba ir kur turime priimti politinius sprendimus. Man atrodo, ministras pirmininkas tą supranta“, – pridūrė jis.
– Mokydamasis Ąžuolyno gimnazijoje Klaipėdoje vaidinote ir svajojote tapti aktoriumi, suvaidinti Liudą Vasarį, Otelą, bet tapote ministru. Tai jums regresas ar progresas?
– Nei regresas, nei progresas. Tai turbūt daugybės skirtingų pasirinkimų gyvenime taškas. Turbūt natūralu, kad gyvenimo kelias keičiasi, atitinkami sprendimai priimami tiek dėl profesinės krypties, tiek dėl darbų dėl įvairiausių priežasčių.
