Ekspozicija atveria ne tik dialogą tarp skirtingų kultūrų, bet ir tarp skirtingų medžiagų – medžio ir metalo, dviejų amatų tradicijų, kurias vienija žmogaus kūryba, tikėjimas bei simbolių kalba.
Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginės iš medžio išskobtos kaukės buvo naudojamos svarbiais bendruomeninio gyvenimo momentais, kai reikdavo sukurti ryšį su dvasiniu pasauliu: iniciacijos apeigose, derliaus šventėse, protėvių pagerbimo ir bendruomenės susitaikinimo ritualuose.
Šios parodos pagrindą sudaro kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus (1914–2003) surinkta kolekcija. Poetas, kultūros veikėjas, ilgametis žurnalo „Aidai“ redaktorius ir meno puoselėtojas visą gyvenimą tikėjo, kad menas padeda pažinti žmogų ir kuria tiltus tarp skirtingų tautų.
Kolekcija formavosi kelis dešimtmečius, kunigui Andriekui gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji nebuvo kuriama kaip sisteminga etnografinė ekspedicijų kolekcija, bet augo iš jo plataus kultūrinio akiračio, ryšių su meno pasauliu ir įsitikinimo, kad skirtingų tautų menas yra svarbi žmonijos dvasinio paveldo dalis. Andriekui menas buvo universali kalba, jungianti skirtingas civilizacijas ir liudijanti žmogaus kūrybinę prigimtį. Jis rinko meno kūrinius ne dėl kolekcionavimo aistros ar asmeninės nuosavybės, bet siekdamas išsaugoti kultūros paveldą ir padaryti jį prieinamą visuomenei.
-
Geriausius kūrinius pristato Prienų ir Birštono krašto menininkai: pajusti, kas lieka širdies pakraščiuose
-
Menininkai iš Prienų ir Birštono pristato savo kūrybą: pajusti, kas lieka širdies pakraščiuose
-
Kretingos muziejus kviečia pažinčiai su Afrika ir Kretingos praeities liudijimais
-
Aktyvus liepos mėnuo LNDM Prano Domšaičio galerijoje – nuo ekskursijų iki jogos užsiėmimų
-
Čikagoje atidaryta unikali Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda „Versmės“
Gyvendamas JAV, ypač Niujorke, Andriekus bendravo su menininkais, kolekcininkais, galerijomis ir muziejais, lankė parodas bei meno muges. Tokia aplinka sudarė galimybes įsigyti autentiškų įvairių pasaulio kultūrų kūrinių. Afrikos ir Okeanijos apeiginės kaukės į kolekciją pateko daugiausia per legalią XX a. vidurio meno rinką – iš galerijų, antikvariatų, kolekcininkų ar meno prekybininkų. Tai liudija ant daugelio eksponatų išlikusios galerijų etiketės, inventoriniai numeriai ir kainų žymėjimai. Kolekcija atspindi ne atsitiktinį rinkimą, bet sąmoningą siekį išsaugoti skirtingų kultūrų meninį ir dvasinį paveldą, kuris vėliau buvo perduotas Lietuvos pranciškonams.
Tuo laikotarpiu Vakaruose augo susidomėjimas Afrikos tradiciniu menu, kuris buvo vertinamas ne tik kaip etnografinis objektas, bet ir kaip savarankiška meno forma. Andriekus rinko ne atsitiktinius suvenyrus. Jį domino autentiški objektai, turintys kultūrinę ir meninę vertę. Kolekcijoje atsirado apeiginės kaukės, skulptūros, tekstilė bei kitų pasaulio kultūrų meno kūriniai.
Parodoje eksponuojamos Afrikos bei Okeanijos kaukės buvo sukurtos konkrečiai bendruomenės paskirčiai ir iki šiol saugo savo simbolinę prasmę. Jose atsispindi tautų pasaulėžiūra, ryšys su protėviais, gamta ir dvasiniu pasauliu. Kaip Mažosios Lietuvos kalvių kūriniai byloja apie šio krašto tikėjimą ir tradicijas, taip Afrikos ir Okeanijos meistrų iš medžio sukurtos kaukės pasakoja savo bendruomenių istorijas.
Paroda kviečia atrasti ne skirtumus, o bendrystę. Ji primena, kad nepriklausomai nuo žemyno ar kultūros žmogus nuo seno ieškojo būdų kaip per kūrybą įprasminti savo gyvenimą, išreikšti tikėjimą ir palikti ženklus ateities kartoms. Todėl Kalvystės muziejaus erdvėje susitikę geležis ir medis tampa ne priešybėmis, o kultūrinio dialogo dalyviais.
