Projekte numatytas ir mechanizmas laureatams, norintiems atsisakyti apdovanojimo – tai būtų galima padaryti raštu, informavus atitinkamas institucijas. Atsisakius premijos, ji būtų laikoma nepaskirta, tačiau kitam kūrėjui nebūtų skiriama. Jei laureatas apsigalvotų jau gavęs pinigus, jam tektų juos grąžinti per pusę metų.
-
Nacionalinę premiją gavusi Laisvydė Šalčiūtė: kūryba – savotiška maišto forma
-
Nacionalinę premiją pelnęs Gintaras Grajauskas: poetai mažiau pastebimi, todėl labai smagu
-
Nacionalinę premiją gavęs Albinas Kėleris: jaučiuosi nesvarumo būsenoje, kol kas bandau suvokti
-
Nacionalinę premiją pelniusi Marija Drėmaitė: tai – viso architektūros istorikų lauko įvertinimas
-
Nacionalinę premiją pelniusi Giedrė Marija Žebriūnienė: džiaugiuosi, kad kūryba aukštai įvertinta
-
Smūgis Nausėdai: Nacionalinių premijų teikimą nutarta perkelti į Sapiegų rūmus, jas turėtų teikti ne prezidentas
Šis nutarimo projektas atsirado tuo metu, kai viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos dėl šių metų ceremonijos vietos – premijos bus įteiktos Sapiegų rūmuose, o ne Prezidentūroje, kaip buvo įprasta pastaraisiais metais.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija pabrėžia, kad galiojančiuose nuostatuose konkreti įteikimo vieta nėra nustatyta, todėl sprendimas priimtas teisėtai. Komisijos teigimu, premijos simbolizuoja ne tik valstybės įvertinimą kūrėjams, bet ir kultūros savarankiškumą.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos iki gruodžio 15 d., o kultūros ir meno premijų laureatų diplomai bei ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.
