Pats L.Alsys teigė, jog tapęs ministru siektų suteikti kultūros sektoriui daugiau stabilumo, užtikrinti, kad nemažėtų kultūros biudžetas, didesnį dėmesį skirtų Kultūros pagrindų įstatymui bei sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui.
31-erių politikas kultūros lauke nėra naujokas. Vytauto Didžiojo universitete jis yra įgijęs teatro ir kino bakalauro bei teatrologijos ir scenos menų vadybos magistro laipsnius. Šiuo metu jis tęsia menotyros krypties doktorantūros studijas tame pačiame universitete, o jo darbo tema susijusi su Lietuvos teatro istorija sovietmečiu.
L.Alsys yra dirbęs regioninių partnerysčių koordinatoriumi ir kuratoriumi projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandoje, vadovavo Kauno kolegijos Menų akademijai. Nuo 2020 m. dėstė Kauno kolegijoje, o nuo 2022 m. – VDU.
Jis taip pat buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju, dirbo Kauno rajono vicemeru. Nuo 2025 m. gruodžio mėnesio eina Kultūros ministerijos kanclerio pareigas.
Jaunas, ambicingas, darbštus
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Virginija Vitkienė su dabartiniu kandidatu į kultūros ministrus Luku Alsiu dirbusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte, teigia, kad šį kartą kultūros sektoriaus darbuotojai gali būti ramūs bent dėl to, kad į ministrus siūlomas žmogus pats yra iš kultūros aplinkos.
„Jis yra kultūros praktikas, daręs didžiulius ir ambicingus projektus tiek su Lietuvos, tiek ir užsienio kūrėjais, daug bendravęs ir su viešuoju sektoriumi, ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Neatsitiktinai vėliau Kauno rajono savivaldybė jį pastebėjo kaip perspektyvų vadybininką, lyderį, o dabar – ir kaip politiką“, – teigė V.Vitkienė.
Anot jos, sunku būtų rasti žmogų, dirbusį su L.Alsiu ir turėjusį dėl to kokių nors problemų. „Tai ypatingo darbštumo ir atsakomybės žmogus, gebantis labai greitai mokytis ir įgyti naujų kompetencijų. Tuo įsitikinau ir pati – į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Lukas atėjo būdamas maždaug 25-erių, tačiau savo branda ir patirtimi niekuo nenusileido amžiumi vyresniems kolegoms“, – kalbėjo dabartinė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė.
Ji akcentavo dabartinio kandidato į kultūros ministrus skvarbų protą ir struktūrinį mąstymą, kurie ypač pasijuto 2025 metų pabaigoje L.Alsiui pradėjus eiti Kultūros ministerijos kanclerio pareigas.
„Kol tuometinė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė stengėsi įsigilinti į kultūros lauko daugiabriauniškumą, mums tikrai nebuvo ramybės, kad ji gali priimti strateginius sprendimus. Tačiau kultūros žmonės iškart lengviau atsikvėpė, ministerijoje pradėjus dirbti L.Alsiui, mat iškart atsirado daugiau stabilumo ir aiškumo. Daugelį praktinių klausimų ministerijoje jis sėkmingai ėmė spręsti savo lygmeniu“, – pabrėžė V.Vitkienė.
Tarptautinių ryšių vadove „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dirbusi Dovilė Butnoriūtė kandidatą į kultūros ministrus apibūdina kaip vieną iš darbščiausių ir atsidavusių jaunų bendradarbių, niekada neapsiribodavusį vien savo kuruojama sritimi.
„Lukas labai lengvai geba megzti ryšius, palaikyti artimą kontaktą su auditorija. Nors tuomet neturėjo nė trisdešimties metų, be didelių pastangų bendravo tiek su Kauno kultūros bendruomenės nariais, tiek su meru, ne tik galėjo suorganizuoti renginį, tačiau ir savo rankomis atlikti būtinus darbus. Tokių kultūros profesionalų, ypač tarp vyrų, anuomet buvo vos vienas kitas“, – pasakojo D.Butnoriūtė.
Tolesnį L.Alsio pasiryžimą dirbti Kauno rajono savivaldybėje, kurioje, anot kultūros vadybininkės D.Butnoriūtės, dėl politinių niuansų pokyčius daryti yra be galo sudėtinga, ji vertina kaip gan natūralų ir logišką jo asmenybės raidos kelią.
„Nors ta partija, su kuria jis ateina į didžiąją politiką, dėl ankstesnių veiksmų ir istorijų, ypač kalbant apie kultūros protestų laikotarpį, ir kelia nemažai klausimų, tačiau kartu tai teikia vilties, kad su tokiais žmonėmis, kaip Lukas, situacija išties gali keistis į gera“, – kalbėjo D.Butnoriūtė.
Jautrumas menui ir kultūrai
Dabartinė Kauno rajono savivaldybės, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Živilė Jurgaitienė su L.Alsiu pradėjo bendradarbiauti daugiau nei prieš šešerius metus jam koordinuojant šiuolaikinio meno kultūrines programas Kauno rajone, o jai pačiai tuo metu dirbant vienos iš Kauno rajono kultūros įstaigos vadove.
„Jau tuomet Luką pažinome kaip labai veržlų, iniciatyvų, kūrybingą ir tuo pačiu gan paprastą žmogų. Jis ne tik gebėjo suprasti rajono kultūros specifiką, tačiau ir įsiklausė į čia dirbančių žmonių pastabas. Per kelerius metus jis tapo savotišku tarpininku tarp šiuolaikinio meno, kuriam atstovavo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas, ir regioninės kultūros“, – kalbėjo Ž.Jurgaitienė.
Pasibaigus šiam projektui L.Alsys tapo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju, savotišku rajono kultūros įstaigų administratoriumi. Pasak Ž.Jurgaitienės, jis labai kryptingai ir nuosekliai formavo ir įgyvendino kultūros politiką Kauno rajone.
„Tarp svarbiausių jo darbų – Šiuolaikinių seniūnijų programa – tai iki šiol gyvuojanti kultūros projektų finansavimo sistema, užgimusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto metu. Čia dalyvauja tiek viešosios įstaigos, rajono bendruomenės, tiek ir nevyriausybinės organizacijos. Savo tęstinumu ir ambicija tai yra unikalus projektas visoje Lietuvoje“, – teigė Ž.Jurgaitienė.
Ji taip pat pažymėjo ir L.Alsio inicijuotą, o šiuo metu jau į pabaigą einantį Zapyškio bažnyčios pritaikymo kultūros reikmėms projektą. „Per Jonines šioje bažnyčioje buvo inauguruoti vargonai, kurie šioje vienoje seniausių Lietuvos bažnyčių suskambo daugiau nei po šimto metų. Ši iniciatyva taip pat prasidėjo L.Alsio dėka“, – pasakojo dabartinė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Živilė Jurgaitienė.
Tuo tarpu Kauno kolegijos Menų akademijos vadovė Milda Rutkauskaitė kandidatą į kultūros ministrus apibūdino kaip vizionierių, gerą strategą ir puikius diplomatinius įgūdžius turintį žmogų.
„Tiek „Kauno – kultūros sostinės“ laikais, tiek darbuojantis Kauno kolegijoje, mačiau kaip jis geba bendrauti su savivaldos atstovais, su vietos bendruomene derindamas įvairius projektus ir visuomet jam pavykdavo rasti kompromisą tarp skirtingų pusių. Jis visuomet tai darė per atvirumą, dialogą ir pastangą įsiklausyti į įvairias nuomones“, – sakė M.Rutkauskaitė.
Per pusantrų metų vadovavimo Kauno kolegijos Menų akademijai laikotarpį, dabartinės vadovės teigimu, L.Alsys į šią bendruomenę atnešė nemažą proveržį. „Jis ne tik atliko administracines funkcijas, tačiau ir ėmėsi įvairių kūrybinių iniciatyvų, kuravo ne vieną parodą, daug dėmesio skyrė kultūros paveldui. Jo darbo metus lydėjo jautrumas menui ir kultūrai. Visa tai atsispindėjo ir pačios bendruomenės mikroklimate“, – pasakojo M.Rutkauskaitė pabrėždama, kad po L.Alsio vadovauti Menų akademijai ir tęsti jo pradėtus darbus jai pačiai buvo labai malonu ir lengva.
