Kėdainių rajono savivaldybė, turinti daugiau nei 45 tūkst. gyventojų, yra aktyvi kultūros lauko dalyvė ne tik Kauno apskrityje, bet ir visoje šalyje. Kėdainiai, įsikūrę prie Nevėžio upės, – vienas seniausių Lietuvos miestų, XVII a. klestėjęs kaip Radvilų valdų centras ir daugiakultūrė ir daugiakonfesė erdvė. Dabar savivaldybės kultūros ekosistema apima keliolika biudžetinių įstaigų, gerai išvystytą kultūros centrų tinklą ir nedidelį, tačiau augantį nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektorių. 2026 m. Kėdainiai tapo Lietuvos kultūros sostine.
Dėmesys kultūrai
2025 m. Kėdainių rajono savivaldybė kultūrai skyrė 8,27 mln. Eur – tai sudaro 183 Eur vienam gyventojui ir 7,35 proc. visų savivaldybės pajamų (bendras Lietuvos savivaldybių vidurkis – 4,8 proc.). Pagal šiuos rodiklius Kėdainiai pirmauja tarp nekurortinių Lietuvos savivaldybių ir gerokai lenkia visus didžiuosius miestus: Vilnių (69 Eur), Kauną (61 Eur), Klaipėdą (83 Eur).
| 183 Eur kultūros išlaidų / 1 gyv. (2025) lyderis tarp nekurortinių sav. | 7,35 proc. savivaldybės biudžeto kultūros išlaidoms Lietuvos vidurkis 2025 m. – 4,8 proc. | 32/60 Savivaldybių kultūros indekso vieta (2022)* +11 pozicijų nuo 2021 m. |
Kūrybinis branduolys – menininkai
Kėdainių rajono savivaldybėje yra apie 50 profesionalių meno kūrėjų**, kitaip tariant, iš tūkstančio gyventojų bent 1 yra menininkas. Nors šis rodiklis žemesnis nei didžiuosiuose miestuose, savivaldybė turi kelias ryškias kūrybines asmenybes, kilusias iš jos, kurių darbai reprezentuoja kraštą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Tai trys Kėdainių krašto garbės piliečiai: tapytojas Aloyzas Stasiulevičius (g. 1931 m.), medžio skulptorius, kuriam skirtas atskiras muziejus Kėdainiuose - Vytautas Ulevičius (g.1934 m.), tekstilininkė ir tapytoja Janina Monkutė-Marks (1923–2010) emigravusi į JAV, Kėdainiuose 2001 m. įkūrusi savo muziejų-galeriją ir padovanojusi kūrybą Lietuvai, o taip medžio skulptorius ir tapytojas Julius Urbanavičius (g. 1948 m.), aktyviai kuriantys tapytojai, eksponuojantys darbus 2025–2026 m. kultūros sostinės parodų programoje Petras Ibianskas, Antanas Jasenka, Bronius Rutkauskas bei kiti.
Kultūros organizacijų ekosistema
2025 m. Lietuvos kultūros tarybos duomenimis, iš Kėdainių rajono sav. kultūros lauko paraiškas finansavimui gauti pateikė 9 organizacijos (6 biudžetinės ir 3 nevyriausybinės).
Biudžetinės įstaigos – rajono kultūros pamatas: Kėdainių kultūros centras, Kėdainių krašto muziejus, Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Akademijos ir Krakių kultūros centrai, Kėdainių dailės mokykla.
Tarp NVO sektoriaus galima išskirti VšĮ „Medinės dūdos“ (folkloras ir etninis paveldas), Labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda“ (etninė kultūra ir socialinė integracija) ir VšĮ „Žiedūnės integruotų menų studija“.
„Vertinant platesnį chronologinį laikotarpį (2014–2026 m.) Kėdainių rajone viso fiksuotos 38 kultūros įstaigos (11 biudžetinių ir 27 nevyriausybinių). 2026 m. atsirado naujokė – pirmą kartą Kėdainių dailės mokykla pateikė paraišką į LKT konkursą“. – pastebi LKT vyresnysis analitikas Martynas Tininis.
„Kėdainių krašto muziejus 2015-2025 m. surengė jau vienuolika kultūros ir istorijos festivalių „Radviliada“, Kiekvieną kartą jie padėjo perkelti Radvilų laikotarpio atmosferą ir aplinką į miesto erdves, aktualizuoti vietos kultūrinį, istorinį palikimą, nekilnojamojo paveldo objektus, ugdyti pirmiausia Kėdainių bei kitų buvusių kunigaikščių Radvilų valdų tapatybę ir išskirtinumą, jų gyventojų pasididžiavimą savo istorija ir paveldu, gyvenama aplinka, pažinti kelių apskričių kultūrą, istoriją ir paveldą, skatinti kultūrinį turizmą kuriant Radvilų kultūros kelią Lietuvoje. Tai bene vienintelis ir ilgiausiai ne viename iš didžiųjų miestų, o rajono savivaldybės centre gyvuojantis tarptautinis kultūros ir istorijos festivalis ne tik Kauno regione, bet visoje Lietuvoje.
Cz. Miłoszo tarptautinių tarpdisciplininių kultūrinių festivalių tikslas - per žymaus visame pasaulyje su Lietuva susijusio poeto ir rašytojo idėjas padėti geriau pažinti savo gimtąjį kraštą, jo daugiakultūrį paveldą ir reikšmę Europai, aktualizuoti šiuo metu pasaulyje vykstančius įvykius ir atskleisti jų sąsajas su Cz. Miłoszo kūryba. Toks festivalis yra gana retas nedideliuose Lietuvos miestuose“, – teigia Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Kaip Tolygios kultūrinės raidos programa pakeitė Kėdainių kultūros mastą
Lietuvos kultūros tarybos Tolygios kultūrinės raidos programa, veikianti nuo 2019 m., tapo lūžio tašku Kėdainių rajono kultūros finansavime. Per 2014–2026 m. LKT iš viso skyrė 824 208 Eur Kėdainių r. organizacijų projektams ir 43 430 Eur menininkų stipendijoms finansuoti.
2014-2018 metų laikotarpiu vidutiniškai per metus Kėdainių kultūros organizacijoms skiriamas finansavimas svyravo apie 33 tūkst. Eur, dominavo atskiri renginiai, pagrinde susieti su Radviliados ir Cz. Miłoszo festivaliais. Nuo 2019 iki 2025 metų matomas didelis finansavimo lūžis, kuomet skiriamas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas vidutiniškai per metus išaugo 150 proc. iki kiek daugiau nei 84 tūkst. Eur., o 2025 metais perkopė ir 100 tūkst. Eur. Atitinkamai prasiplėtė bei pagyvėjo ir kultūros organizacijų ratas.
Finansuojamos sritys atskleidžia Kėdainių identitetą: dominuoja kelias sritis apjungiantys – tarpsritiniai – projektai, etninės kultūros ir muzikos renginiai. Taip pat galima išskirti vizualiųjų menų, teatro, bibliotekų renginius.
Tolygios kultūrinės raidos programoje numatoma, kad valstybės finansavimas turi būti pastiprinamas savivaldybės indėliu – savivaldybės turi skirti bent 30 proc. nuo Lietuvos kultūros tarybos skirtų lėšų. 2025 metais Kėdainių savivaldybė papildomai skyrė beveik 46 tūkst. Eur, o prisidėjimo procentas svyravo nuo 40-67 proc. biudžetinėms įstaigoms iki 20-30 proc. nevyriausybinio sektoriaus organizacijoms. Tad vertinant tolimesnes perspektyvas reikėtų didesnio pastiprinimo NVO.
Kėdainių kultūros vizitinė kortelė
Remiantis Lietuvos kultūros tarybos finansuotais projektais, galima būtų išskirti šiuos ryškiausius renginius, matomus ir nacionaliniame kultūros lauke:
- Radviliada – kasmetinis istorinis festivalis, skirtas kunigaikščių Radvilų epochos paveldui.
- Czesławo Miłoszo festivalis – tarptautinis literatūrinis festivalis, skirtas Kėdainių krašte gimusiam Nobelio premijos laureatui atminti.
- Paberžės muzikos festivaliai – kasmetiniai tarptautiniai festivaliai, skirti Tėvo Stanislovo atminimui. Festivaliai kviečia į koncertus, pokalbius, meninius pasirodymus ir bendrystės akimirkas. Festivalio tikslas – išsaugoti Paberžės dvasią: paprastumą, tikėjimą, atjautą ir pagarbą žmogui.
* K. Mažeikaitė. Savivaldybių kultūros indeksas. 2022
** R. Kregždaitė, K. Mažeikaitė, K. Šulskutė. Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas. 2025
