Vilniuje gimusi, Italijoje užaugusi menininkė prestižinio tarptautinio konkurso įvertinimą pelnė kategorijoje „Stiklas. Kūriniai pagaminti iš sertifikuoto Murano stiklo“. Pabrėžtina, kad Murano stiklo meistrai pasižymi ne tik lygių pasaulyje neturinčiu meistriškumu, bet ir ypatingu uždarumu.
Murano stiklo menas — tai šimtmečius puoselėjama tradicija, perduodama nedideliame vietinių amatininkų rate, kuriame vyrauja vyriška aplinka. Nusprendusi įžengti į stiklo meno pasaulį, U.Gelgotaitė žinojo, kad jai — ne venecijietei, net italei, o dar merginai, kelias lengvas nebus.
Ne vienerius metus ji studijavo stiklo istoriją ir varstė Murano stiklo meistrų dirbtuvių duris. Galimybę išmokti šio amato Venecijoje jai suteikė iš Senegalo kilęs meistras Moulaye Nyangas — vienintelis juodaodis Murano stiklo meistras. Kadaise pats sulaukęs užvertų durų ir patyčių „ką juodaodis gali suprasti apie stiklą“, ironiškai vadintas „Muranero“ (liet. juodas Murano stiklas), prieš dvidešimt metų šią pravardę pavertė savo firminiu ženklu — būtent taip vadinasi jo ateljė Venecijoje, tapusi atskaitos tašku tiems, kurie į stiklą žvelgia novatoriškai, bet nepamindami šimtmečių meno tradicijos.
Tai — ne pirma U.Gelgotaitės paroda Venecijoje. Praėjusį rugsėjį Venecijos kino festivalio metu ji pristatė instaliaciją „Intimità Pubbliche“ („Viešas intymumas“), sukurtą kartu su Milano mados dizainere Giorgia Andreazza: kūrinyje susipina menas, mada ir šiuolaikinės egzistencijos dinamikos apmąstymai. Šių metų vasarį lietuvės kūrinys, per kasdienes situacijas pasakojantis žmogaus būties gelmes, pinantis tapybą su gatvės menu, apjungiantis Venecijos ir Dubajaus ritmų patirtis, buvo eksponuojamas Venecijoje aktyvios kultūros asociacijos „Spiazzi“ meno festivalyje „Culturale Macchiato“.
Meno, mados, muzikos ir kino pasaulyje Milane, Venecijoje, Sardinijoje, Dubajuje, Seule bei Niujorke patirties įgijusios U.Gelgotaitės kūrinys iš Murano stiklo iki šių metų pabaigos eksponuojamas Venecijos bienalės „Mūsų laikų kūrėjų“ paviljone Forte Marghera.
