Pompėjoje – netikėtas radinys: po beveik 2 tūkst. metų aptikti moters papuošalai ir grožio priemonės

Beveik du tūkstančius metų po Vezuvijaus pelenais išgulėję radiniai leidžia pažvelgti į kasdienį gyvenimą mieste, kurį 79 mūsų eros metais sunaikino ugnikalnio išsiveržimas, rašo „Euronews“.

Radiniai aptikti Pompėjos centre esančiame vadinamajame Kornelijaus Maksimo name. Archeologams pavyko ištirti spintelės turinį, išlikusį po miestą užklupusios katastrofos.

Tarp daiktų – pincetas, mentelė kosmetikos pigmentams maišyti, stiklinis indelis kvapiosioms medžiagoms, smilkalinė, bronzinis šviestuvas ir įvairūs buityje naudoti indai.

Ypatingą tyrėjų dėmesį patraukė neįprastas vėrinys, sudarytas iš mažiausiai 24 mažų pakabukų. Jie pagaminti iš įvairių medžiagų, tarp jų stiklo, kaulo ir kalnų krištolo, o jų formos vaizduoja dievybes, rankas, pėdas, kankorėžius ir vynuogių kekes.

Pasak archeologų, tokie vėriniai, vadinami crepundia, senovės Romoje dažnai būdavo dovanojami vaikams kaip apsauginiai amuletai. Suaugusieji juos kartais išsaugodavo kaip vaikystės prisiminimą.

Spintelėje taip pat rastas nedidelis lobis – 38 bronzinės monetos, laikytos iš augalinių medžiagų pintame indelyje.

Tyrėjų manymu, monetų ir asmeninių daiktų buvimas vienoje vietoje gali reikšti, kad namo gyventojai, prasidėjus Vezuvijaus išsiveržimui, nespėjo pasiimti vertingų daiktų. Ar jiems pavyko išsigelbėti, nežinoma.

„Pompėja – ne tik didžiųjų meno kūrinių vieta. Čia net patys paprasčiausi daiktai leidžia atkurti žmogiškąją praeities pusę. Šio atradimo vertė – galimybė iš skirtingų pėdsakų sudėlioti gyvenimo vaizdą: asmeninius įpročius, darbą, prisiminimus“, – teigė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.

Pasak jo, nors tiksliai nustatyti namo gyventojų tapatybės neįmanoma, šie radiniai leidžia geriau suprasti, kaip žmonės gyveno prieš beveik du tūkstančius metų.