Prabilo Aleksandras Brokas – atsakė į klausimus apie ritmologiją, „Nemuno aušrą“ ir vardo pasikeitimą

Gavo kvietimą iš premjerės

Paklaustas, kas jį pakvietė tapti kultūros viceministru, A.Brokas teigė, kad kvietimą gavo iš premjerės Ingos Ruginienės komandos, o susitikimo metu jam buvo pasiūlyta ši pozicija.

„Daug metų dirbau kultūros sektoriuje ir daug visokių projektų vykdėme užsienyje. Susikaupė nemažai patirties ir aš labai džiaugsiuos, jei ta patirtis bus reikalinga mūsų šaliai ir mūsų žmonėms“, – interviu „Žinių radijui“ sakė A.Brokas.

Žurnalistės paklaustas dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusio vaizdo įrašo, tikėtina, daryto vasarą, kuriame jis matomas bendraujantis su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, A.Brokas teigė, kad jo nepažįsta, o šis susitikimas buvo atsitiktinis.

Videokadras/Aleksandras Brokas ir Remigijus Žemaitaitis renginyje

„Tų renginių gyvenime yra labai daug. Gyvenime visada buvau labai aktyvus, ir viešojoje erdvėje, ir savo versle, ir renginiuose. Ir patys organizavome įvairių kultūros renginių, tai normalu, kad prasilenki su įvairiais žmonėmis. Remigijus buvo vienas iš sutiktų žmonių renginyje ir viskas“, – teigė A.Brokas.

Paklaustas, kaip vertina jau daugiau nei mėnesį vykstantį kultūros bendruomenės protestą prieš „Nemuno aušros“ deleguoto asmens skyrimą kultūros ministru, A.Brokas teigė, kad „jautrumas yra suprantamas“.

„Aš pats esu iš kultūros bendruomenės ir visą laiką norisi, kad kultūros idėjos būtų atstovaujamos pačiu aukščiausi lygiu. Visada turime teisę ir galimybę reikalauti, kad kultūros žmonių interesai būtų atliepiami remiantis maksimaliom kompetencijom. Tai šioje vietoje aš gerai suprantu ir dabar yra puiki proga surėmus pečius padaryti daug darbų. Ir tuo užsiimame. Pirmos dienos ministerijoje – daug darbų, naujos informacijos, biudžeto klausimai“, – teigė jis.

Patricija Adamovič / BNS/Kultūros bendruomenės dainuojantis protestas

A.Brokas sakė žinantis į kokią sudėtingą situaciją atėjo, tačiau teigė tikintis, kad užteks jam jėgų atlaikyti įvairius „kompromitacinius momentus“ ir daryti darbus.

Pasirašė peticiją prieš „Nemuno aušrą“ Kultūros ministerijoje

Paklaustas ar pats palaiko protestuojančią kultūros bendruomenę ir sutinka, kad „Nemuno aušros“ atstovų neturėtų būti Kultūros ministerijoje, paskirtas kultūros viceministras A.Brokas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

„Aš palaikau, kad kūrybinė energija turi būti nukreipta į kūrybą – tai yra pagrindinis dalykas. Norėtųsi, kad visi galėtume kurti ir užsiimti tuo, ką geriausiai galime padaryti“, – sakė A.Brokas. Tuo tarpu komentuoti klausimą dėl aušriečių vaidmens Kultūros ministerijoje, jo manymu, būtų neetiška tiek kolegų, tiek kultūros kolegų atžvilgiu.

„Mes žinome tą problematiką ir ją reikia spręsti“, – teigė jis.

Tiesa, A.Brokas teigė pasirašęs ir kultūros bendruomenės peticiją prieš „Nemuno aušros“ buvimą Kultūros ministerijoje.

„Ta visa idėja man buvo artima. Jei kažkam bus įdomu, gali pasikelti pasirašiusiųjų peticiją sąrašus (...) Pasirašiau ją kviečiamas vienos iš asociacijų, kurios buvau nariu. Pirminis impulsas buvo tas, kad galime turime vieną bendrą balsą, tokia buvo pirminė idėja, kodėl palaikiau“, – teigė A.Brokas.

Kontroversiška ritmologija

Paklaustas apie sąsajas su ritmologijos pseudomokslu, A.Brokas teigė, kad situacijai suprasti reikalingas platesnis kontekstas.

„Nuo 2011 metų dalyvauju Tarptautiniame kultūrinio ir religijų dialogo forume. (...) Tai yra kontekstas, kuriame daug metų dirbame. Rašytojos Jevdokijos Lučezarnovos atvejis buvo neeilinis. Prie šios istorijos teko prisiliesti forumo kontekste, kuomet mačiau, kaip Rusijoje jai skaitant paskaitas buvo organizuotas puolimas“, – teigė A.Brokas.

Anot jo, po Krymo aneksijos rašytoja nesivaržė kritikuoti šių Rusijos valdžios sprendimų.

„Nekreipti dėmesio buvo neįmanoma, todėl gilinomės. Buvo įspūdingas jos parašytų knygų sąrašas. Mažai žinau autorių, kurie būtų parašę daugiau nei 500 knygų. Tokie faktai rodė asmenybės išskirtinumą, todėl vertė domėtis profesionaliai“, – teigė A.Brokas.

Viceministras kritikavo ir žurnalistus, kurie esą „net nemirktelėję pasiėmė iš Rusijos propagandos šaltinių“ informaciją apie rašytoją J.Lučezarnovą.

„Naudojo iš tų šaltinių įvairias frazes, etiketes. Tai rodo, kad nesugebame kritiškai vertinti konteksto (...) Paviršinis šios temos palietimas sukėlė daug klausimų“, – „Žinių radijui“ teigė A.Brokas.

Paklaustas, kas persekioja J.Lučezarnovą ir apie jai įteiktus Rusijos valdžios apdovanojimus, A.Brokas teigė, jog minėtoji rašytoja Rusijos vyriausybiniuose puslapiuose yra kaltinama „destrukcine veikla“, o ritmologija vadinama „sekta“ taip bandant šį judėjimą diskredituoti.

„Buvo pasitelkta Kremliui ištikima religinė bendruomenė, kuri atakavo jos veiklas. Reikia tai matyti ir suprasti kontekste. Atrodytų, apdovanotas žmogus, bet tada, kodėl prorusiški puslapiai rašo tokius dalykus?“ – klausė A.Brokas.

Kodėl pasikeitė vardą

Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad A.Brokas pasikeitė savo vardą iš Andriaus į Aleksandrą remdamasis ritmologijos doktrinos nuostatais. Esą tai – galingesnis vardas. Jis tai neigia.

„Tai buvo šeimos tradicija. Norėjau atsistatyti vardą, dažnai taip būna, kad tėvai vieną sugalvoja, o kitą užrašo. Manau, kad tai normali tema. Populiaru vardus suakcentuoti. Ir jūsų kolegos žurnalistai keičiasi pavardes, vardus. Kiekvienas rūpinasi tuo, kaip jie nori būti pristatyti. Tai – kiekvieno asmeninė teisė“, – sakė A.Brokas.

Kultūros viceministras nebijo, kad klausimai apie jo sąsajas su ritmologija galėtų priversti jį pasitraukti iš pareigų.

„Puikiai žinau, kaip galime stiprinti mūsų kultūrą. Ir tai, kad savo dokumentikoje dirbu su ypatingai sudėtingomis temomis, yra mano kūrybinis išskirtinumas. (...) Kai pradėjome kurti filmą apie Pietų Kaukazą (turimas omenyje filmas „Begalinis koridorius“ – 15min), buvo labai daug skeptikų (...) Tai ir yra mūsų varomoji jėga, daryti tai, kuo tikime. Žmogaus teisės turi būti visa jėga saugomos ir tokiu būdu mūsų demokratija gali išlaikyti sudėtingame kontekste“, – teigė A.Brokas.