Sekite 15min Google
Pramoniniuose sandėliuose specialios mašinos nupjaudavo knygų nugarėles, o po to masiniu būdu buvo skaitmenizuojamas jų turinys. Per kelias milisekundes tekstas atsidurdavo skaitmeninėje erdvėje ir buvo naudojamas dirbtinio intelekto modelių mokymui.
Vėliau popierius virsdavo atliekomis, iš kurių buvo gaminamas tualetinis popierius bei kartonas. Vidiniai projekto „Panama“ dokumentai atskleidžia, kad „Anthropic“ planas buvo „destruktyviai skaitmenizuoti visas pasaulio knygas“ ir visai tai daryti slapta, kad niekas apie tai nesužinotų.
Kas yra projektas „Panama“?
Projektas „Panama“ buvo pradėtas 2024 m. pradžioje, kai „Anthropic“ vadovybė ieškojo knygų, kurios galėtų išmokyti jų dirbtinio intelekto asistentą „Claude“ „gerai rašyti“, o ne kopijuoti „žemos kokybės internetinę kalbą“.
Įmonė vienu metu pirkdavo dešimtis tūkstančių knygų iš kelių tiekėjų, įskaitant „Better World Books“ ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „World of Books“.
Knygų skaitmenizavimo ir naikinimo darbus atlikusio rangovo teigimu, „Anthropic“ ieškojo „patyrusio dokumentų nuskaitymo paslaugų teikėjo, kuris per šešis mėnesius galėtų suskaitmeninti nuo 500 tūkstančių iki dviejų milijonų knygų“.
„Anthropic“ vadovybė buvo įsitikinusi, jog mokant „Claude“ iš knygų, o ne internetinių tekstų, jau užterštų dirbtinio intelekto sukurtu turiniu, šią DI programą galima išmokyti rašyti kur kas sklandžiau.
Remiantis vienu iš dokumentų, vienas šios įmonės įkūrėjų Benas Mannas 2021 m. birželį gavo didžiulį piratinių knygų rinkinį iš „šešėlinės bibliotekos“ LibGen. Kitais metais su savo kolegomis jis pasidalijo nuoroda į neteisėtai įsigytų knygų katalogą „Pirate Library Mirror“.
Koks teisinis sprendimas?
Apie „Panama“ projekto egzistavimą tapo žinoma tik iš tūkstančių puslapių teismo dokumentų, kurie buvo paviešinti nagrinėjant ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo, kurį pateikė rašytojų grupė, tvirtinanti, kad „Anthropic“ neteisėtai naudojo jų kūrinius „Claude“ mokymui.
2024 m. autorių grupė, vadovaujama rašytojos Andrea Bartz, žurnalistų ir knygų autorių Charleso Graebero bei Kirko W.Johnsono pateikė kolektyvinį ieškinį prieš „Anthropic“, tvirtindami, kad bendrovė pažeidė autorių teisių įstatymus, naudodama piratines knygas savo dirbtinio intelekto modelio mokymui.
Šių metų liepos mėnesį „Anthropic“, kurios vertė siekia 965 mlrd. JAV dolerių, sutiko sumokėti 1,5 mlrd. dolerių, kad išspręstų bylą, apimančią apie 500 tūkst. kūrinių. „Tai didžiausia žinoma kompensacija autorių teisių bylose per visą istoriją“, – teigė pagrindinis ieškovų advokatas Justinas Nelsonas.
Ši byla tapo pirmąja iš daugybės ieškinių prieš su dirbtiniu intelektu dirbančias įmones, kurią pavyko išspręsti taikiai.
„Meta“, „OpenAI“, „Google“ ir „Microsoft“ taip pat susiduria su ieškiniais dėl autorių teisių pažeidimų, kuriuos pateikia autoriai, pareikšdami panašius kaltinimus dėl jų kūrinių piratavimo.
