Sekite 15min Google
Tyrėjai teigia, kad keistą papuošalą sudaro 42 dantys, kurie galėjo priklausyti vilkams, šunims ir lokiams. Du iš identifikuotų dantų netgi primena žmogaus iltinius dantis.
Radinys aptiktas kasinėjant pilkapį netoli Žuravinos kaimo.
Vroclavo medicinos universiteto mokslininkai pasakojo, kad jau ruošėsi baigti darbus ir išvykti iš radavietės, kai pastebėjo neįprastą objektą.
„Mes praktiškai jau pradėjome krautis daiktus, kai pastebėjome kapo kontūrus. Jo viduje buvo dantys, išdėlioti vėrinio forma“, – sakė radavietėje dirbantis tyrėjas dr. Pawelas Dabrowskis.
„Nuo pat pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad tai negalėjo būti atsitiktinumas“, – teigė jis. Pasak tyrėjo, išsamesnė apžiūra parodė, kad kiekvieno danties šaknyje buvo išgręžta skylutė.
„Nors juostelė ar virvelė, ant kurios jie buvo suverti, neišliko, neabejojame, kad tai buvo žmogaus rankomis pagamintas papuošalas“, – sakė P.Dabrowskis.
Neaiški kilmė
P.Dabrowskis teigė, kad dantys galėjo priklausyti vilkams, šunims ir lokiams. Du iš jų netgi primena žmogaus iltinius dantis.
„Lokio kandžiai labai panašūs į žmogaus priekinius dantis. Tačiau tik išsami odontologinė analizė leis neabejotinai nustatyti, kam priklausė vėrinio dantys“, – jį cituoja lenkiškasis „National Geographic“ leidimas.
Vroclavo medicinos universitetas, kurio mokslininkai dalyvauja kasinėjimuose, trečiadienį socialiniame tinkle pranešė, kad šis radinys vasarą aptiktas pilkapyje per kasinėjimus netoli Žuravinos.
Pilkapyje archeologai taip pat aptiko beveik visą vyro skeletą, dviejų kaukolių fragmentus, kaulinių ir gintarinių karoliukų, titnaginę geležtę ir akmeninį kovos kirvį.
Pagal kovos kirvio formą tyrėjai nustatė, kad palaidojimas galėjo būti įrengtas apie 2900 m. pr. Kr. Tai seniausias iki šiol šioje vietovėje aptiktas radinys.
Anksčiau manyta, kad likusi šios kapavietės dalis datuojama maždaug 1 600 metų senumo laikotarpiu – apie 350–430 m. po Kr. Tai reiškia, kad naujai aptiktas pilkapis yra keliais tūkstančiais metų senesnis už kitus šioje vietovėje rastus palaidojimus.
Dabar tyrėjai mano, kad pilkapis priklausė virvelinės keramikos kultūros atstovui. Ši senovės Europos kultūra gyvavo maždaug 2900–2300 m. pr. Kr. ir buvo žinoma dėl išskirtinės virvelių raštus primenančios keramikos bei gyvulininkyste paremtos gyvensenos.
Radavietėje aptiktų artefaktų kilmės tyrimai tebevyksta. Mokslininkai tikisi, kad jų rezultatai padės atsakyti į klausimus, kas buvo palaidotas šiame pilkapyje ir kaip gyveno bendruomenė, daugiau nei prieš 5 tūkst. metų gyvenusi dabartinės Žemutinės Silezijos teritorijoje.
