Šis lobis buvo atrastas 2023 m., tačiau dėl saugumo apie jį skelbiama tik dabar, kai visi eksponatai buvo priskirti Skuodo muziejui.
Didžioji dalis radinių išlikusi puikiai: apyrankės, segės, smeigtukai, įvairių formų pakabukai, diržų detalės ir kiti unikalūs papuošalai. Kai kurie jų – itin reti ir mažai žinomi Lietuvoje, todėl šis rinkinys yra neįkainojamas mokslo ir kultūros paveldo turtas.
Dėka pilietiško žmogaus, šie radiniai perduoti muziejui, kur jie taps ne tik istorijos liudytojais, bet ir pasididžiavimo simboliu, atskleidžiančiu baltų genčių meninį meistriškumą ir plačius prekybinius ryšius Šiaurės Europoje.
Po kruopščios restauracijos šie papuošalai bus pristatyti modernioje ekspozicijoje, kuri pritrauks lankytojus, mokslininkus ir rekonstruktorius, siekiančius atkurti šių unikalių dirbinių formas ir paslaptis.
Kaip pasakoja Skuodo muziejaus muziejininkė Medeina Gailiūtė-Kluodė, šie radiniai turėjo akivaizdžių vikinginės–skandinaviškos įtakos.
Kokia šio didžiulio papuošalų lobio istorija – mokslininkams dar teks ilgai spėlioti. Galbūt vietos archeologiniai tyrimai atskleis daugiau informacijos, tačiau iki šiol radimo vietoje išsamių tyrimų nebuvo atlikta. Tokios radimvietės turėtų būti tiriamos skubos tvarka, tačiau Kultūros paveldo departamentas kol kas tokių tyrimų neinicijuoja. Viskas lieka pačių muziejų ir archeologų entuziastų rankose – o tai, žinoma, užtrunka: reikia rašyti projektus, ieškoti finansavimo šaltinių,“ – sako muziejininkė.
Kaip lobis atsirado Skuodo krašte?
Ar tai buvo auka dievams? O gal paslėptas karo grobis? „Kiek klausimų, į kuriuos dar norėtųsi rasti atsakymus,“ – sako kraštotyrininkas Mikelis Balčius, dalyvavęs radinių apžiūroje.
Jis pastebi, kad būtų verta patikrinti Šliktinės lobio radimvietę, nes kai kurie radiniai turi panašumų – galbūt tai to paties karo grobio dalys, padalintos kelioms gentims.
Netoliese, Šliktinės pelkėje (Skuodo r.), kadaise buvo aptikti keli įspūdingi kuršių aukų lobiai.
1938 m. melioruojant pelkę aptikti 192 artefaktai (XI–XII a.): ietigaliai, kovos kirviai, peiliai, pasaginės segės, pentinas ir kt.
1971 m. toje pačioje vietoje rastas dar vienas – vadinamasis antrasis Šliktinės lobis, kuriame aptikta daugybė žalvarinių pasaginių segių, apyrankių, papuošalų ir ginklų.
2012 m. archeologinių ekspedicijų metu rasta dar 135 dirbiniai, sietini su tuo pačiu lobiu.
Įdomu tai, kad visi šie radiniai buvo vyriški – karo įrankiai, segės, diržų detalės. Tai leidžia manyti, jog tai ne visos bendruomenės aukojimo vieta, o galbūt karių aukos po laimėtų mūšių ar ritualai pagerbiant žuvusius gentainius.
Deja, dalis iš daugiau nei 300 artefaktų dingo, o išlikę dabar pasklidę po keturis muziejus: Šiaulių „Aušros“, Skuodo, Kauno Vytauto Didžiojo karo ir Kretingos muziejus.
Kraštotyrininkas Mikelis Balčius atkreipia dėmesį, kad Skuodo lobio radiniuose dominuoja moteriški papuošalai – segės, apyrankės, smeigtukai. Tai gali būti svarbi užuomina, kad lobis siejamas su kuršių moterų pasauliu – jų puošyba, ritualais ar net aukos apeigomis.
Gyva istorija po mūsų kojomis
Šis atradimas – gyvas įrodymas, kad baltų genčių kūrybingumo, didybės ir dvasios jėga vis dar slypi Lietuvos žemėje.
Kiekvienas dirbinys – tai ne tik metalas ar papuošalas, bet tiltas į mūsų tūkstantmetę praeitį.
Didelė padėka Skuodo muziejaus kolektyvui už galimybę pasauliui parodyti šį nepakartojamą juvelyrikos lobyną.
