Vienas iš parodos tikslų – atkurti buvusios Vilniaus romų gyvenvietės Kirtimuose, paprastai vadintos taboru, atmosferą. Parubanka arba Bar, kaip ją vadina lietuvių romai ir kotliarai, buvo gyvenvietė Kirtimuose, kurioje bendruomenė kūrėsi mažiausiai 70 metų.
Muziejuje bandyta atkurti Parubankos aplinką, t. y. namų interjero ir lauko erdves. Jomis, pasitelkiant vaikiškus žaidimus, atskleidžiant papročius ir įpročius, siekiama sužadinti empatijos jausmą. Parodoje eksponuojamos ir asmeninės nuotraukos, kurios pasakoja apie santykius ir gyvenimo istorijas.
Kaip tvirtino muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, šeimyninių archyvų nuotraukos atrodė tinkamas būdas parodyti, kad romai – lygiai tokie patys žmonės: „Tas betarpiškumas lyg ir turėtų priartinti patirtis prie mūsų patirčių, tų, kurie Parubankoje nėra buvę ir įsivaizduoja tik prekybą narkotikais ir nieko daugiau.“
Be vaizdinės medžiagos, didelė dalis parodos skirta garsiniams pasakojimams – autentiškiems romų bendruomenės balsams, kurie perteikia išgyvenimus ir prisiminimus.
Prisiminimai apie gyvenimą Parubankoje
„Mes neturim savo žemės, kai visi kiti turi. Mūsų paroda rodo visiems, kad reikia dar kartą pagalvoti ir suprasti – pažiūrėkit, romai neturi gamtos, o visas pasaulis turi“, – dalijosi Valdas.
„Romų bendruomenės gyvena visame pasaulyje. Kiekvienoje šalyje jie turi savus įpročius ir tradicijas. Didžiojoje Britanijoje jie turi savo taisykles: nori gyventi kaip klajokliai, nusiperka namus ant ratų, daro dideles vestuves“, – pasakojo Valdas.
Rodydamas į vieną iš romų šeimos nuotraukų, darytų Lietuvoje, jis nurodė ir tai, kaip romų tautybės žmonės susidurdavo su neteisybe. „Ši šeima iškeitė mašiną į auksinę grandinėlę. Buvo melagingas sandėris: šeima gavo netikrą auksinę grandinėlę, o tie kiti žmonės pasiėmė „BMW“. Kiek problemų, kiek karų buvo, kol policija neatvažiavo“, – komentavo Valdas. Jis tikino, kad tai, kas dėjosi Vilniaus romų tabore, sunku nusakyti žodžiais.
Pasak Valdo, „kažkur buvo tamsybė, kažkur – šviesybė“. Jis prisiminė dienas, kai džiaugsmo teikė paprasčiausi makaronai ir miltai. „Kai buvau mažas, bendruomenės lyderio vaikas man sakė: „Ateik pas mus, pažiūrėk, ką mes turim.“ Ateinu – rodo man makaronus ir miltus. „Matai, kokie mes turtingi?“ – dar aliejų rodo mums“, – kalbėjo Valdas.
„Bendruomenė, apaugusi mitais“
Parodos organizatoriai siekia ne tik perteikti romų istoriją, bet ir paneigti visuomenėje įsigalėjusius stereotipus. Romai Lietuvoje – maža bendruomenė, tačiau apie ją sklando daug mitų. „Toks mažas žmonių skaičius nesugebėtų tiek blogo pridaryti, kiek jiems priskiriame“, – teigė muziejaus direktorė ir pridūrė, kad, 2021 metų duomenimis, Lietuvoje gyveno 2251 romas.
Vienas iš parodos elementų – istorinė laiko juosta, pasakojanti apie romų gyvenimą ir antičigonizmo istoriją. Pavyzdžiui, Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje iki 2012 m. egzistavo segregacinė Č klasė, skirta vien tik romų vaikams. „Tai buvo mums norma iki 2012-ųjų. Sunkiai suvokiama“, – sakė R.Antanavičiūtė.
Muziejaus direktorė pabrėžia, kad svarbiausias parodos tikslas yra kviesti lankytojus keisti požiūrį į romus. „Pakeisti galbūt per ambicingas žodis, bet po truputį pradėti keisti“, – aiškino ji.
Romų bendruomenės narys Valdas taip pat vylėsi, kad žmonės į romus ims žvelgti kitaip ir kvietė likti draugiškais. „Buvo laikas juodai baltų nuotraukų, dabar – spalvotos. Tebūna šios spalvos visiems“, – šypsojosi jis.
Paroda „AMARE DŽIIPENA. Vilniaus romų istorijos“ veiks iki birželio 29 dienos. Vėliau pagrindinę parodos medžiagą bus galima rasti „Vilniaus muziejaus“ interneto svetainėje.
