Per šį laikotarpį siekiama visuomenei parodyti asmens nuomonės laisvės bei laisvų bibliotekų vertę. Tradiciškai prisimenama istorija ir procesas, kaip žmonija pažengė nuo 1557 m., kai Popiežius Paulius IV pirmą kartą paskelbė draudžiamų knygų sąrašą. Taip jis siekė apsaugoti katalikus nuo tikėjimui prieštaraujančių minčių.
Ar galite įsivaizduoti, kad kai kurios, ko gero, visų mūsų perskaitytos knygos kažkur ir kažkada taip pat buvo draudžiamos? Štai iš pradžių Prancūzijoje pornografinės spaudos išspausdinta Vladimiro Nabokovo „Lolita“ buvo uždrausta Prancūzijoje, Didžiojoje Britanojoje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje bei Pietų Afrikos Respublikoje. Įdomu tai, kad parašęs šią knygą ir atidavęs ją spausdinti, autorius pats pasišlykštėjo jos turiniu ir bandė sudeginti rankraščius. Romane pasakojama apie inteligentišką pedofilą Humbertą-Humbertą, kuris susižavi dvylikamete mergaite Doloresa Haze.
Šio erotiško ir kiek iškreipto romano draudimą iš vienos pusės dar galima pateisinti, tačiau kuo nusikalto Marko Twaino „Huckas Twinas“? Pasirodo, 1885 m. viena viešoji biblioteka uždraudė platinti ir skaityti šią knygą dėl joje vartojamo „slango“ (vulgarios, kasdieniškos kalbos). Vienoje recenzijoje net buvo sakoma, kad ši knyga yra šiukšlė, kuri visiškai netinka inteligentiškiems, kitų gerbiamiems žmonėms. Ko gero, tai viena daugiausiai prieštaringų diskusijų sukėlusių knygų Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nepatikėsite, tačiau draudimų neišvengė net ir populiarusis Haris Poteris. 2001 metais grupė senamadiškų tėvų Meino valstijoje (JAV) surengė knygų, kurios neva skatina smurtą, raganavimą ir velnio darbus, naikinimo akciją. Nors dauguma jaunuolių kaip tik tuo metu laukė naujos Harry Potter serijos ir pasidabinę teminiais kostiumais stovėjo milžiniškose eilėse prie kino teatrų, senamadiškieji tėvai vis tiek įtraukė ir šį jaunimo dievuką į savo naikintinų knygų sąrašą.
