Parodos kuratorius menininkų kūrybines taktikas siūlo apibendrinti parodos motto – „Viskas, nuo ko nusigręžia Dievas, tampa žmogiška, viskas, ką palieka ramybėje žmogus – tobula" ir paaiškindamas parodos koncepciją priduria, jog šiame projekte menininkai tematizuoja tuštumą, „tuštuma kaip daiktų sąvokos. Kaip esamasis žmogaus laikas. Kaip laisvė. Kaip socialinis vakuumas. Kaip galimybė pradėti iš naujo. Tuštuma kaip ryšys."
Berlyne bus eksponuojama naujausia Agnės Jonkutės tapyba, Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija „Absoliuti lygybė" ir Remigijaus Treigio fotografijos. Nors paroda sukomponuota iš daugelio objektų, paveikslų, fotografijų, kiekvieno autoriaus užimamą teritoriją galima pavadinti tiesiog kūriniu. Trys galerijos erdvės – trys kūriniai, trys tuštumos versijos, apimančios abi tuštumos suvokimo galimybes – fizinę ir numanomąją. Apie šiuos būvius autoriai kalba panaudodami ar transformuodami fotografijos mediją.
Jau 15 metų plėtojantis išskirtinę autorinę techniką, R.Treigys fotografuoja kultūros – natūros perėjimus, fiksuoja tarpe jų esančią tuštumą užpildžiusias eterio traiškanas, nuoskilas ir šiukšles. Monolitinėse visomis prasmėmis drobėse, A.Jonkutė pertapo tai, ką surenka tarpukario laikų objektyvas nuo gelžbetoninio namo sienos ar nuskalbtos užuolaidos. B. Neverdauskienė ir M. Žaltauskaitė-Grašienė žmogaus istoriją perteikia per odą, kurią kompiuterinio žakardinio audimo dėka „paverčia" skirtingais pynimais, o šiuos objektais.
