„Esame nulipdyti iš vieno molio, tad scenoje ypač jaučiame vienas kitą. Netgi kasdienėse situacijose dažnai būna taip, kad kartu tylėję staiga vienu metu praveriame burną ir pasakome tą pačią frazę. Mūsų charakteriai ir mąstymas skiriasi, bet kitame lygmenyje tarpusavio ryšys ypač stiprus“, – apie save ir metais jaunesnį brolį pasakoja Petras Geniušas.
Koncertas ypatingas dar tuo, jog Petras Geniušas jame atliks net du koncertus orkestrui su fortepijonu! Tai žingsnis, reikalaujantis ne tik puikaus techninio pasiruošimo, bet ir milžiniškos dvasinės energijos.
Skambės W. A. Mozarto „Koncertas fortepijonui Nr. 20 in d-minor, K 466“ ir S. Prokofjevo „Koncertas fortepijonui Nr. 1, Op. 6“.
„Šis Mozarto koncertas fortepijonui – itin gilus, dramatiškas kūrinys, kupinas tragizmo, tačiau Mozarto tragizmas veda link katarsio, o Prokofjevo kūrinys trykšta džiaugsmu, išskirtiniu ekspresyvumu. Prokofjevas jį parašė jaunystėje, tai buvo jauno genijaus įsiveržimas į pasaulinę muzikos sceną“, – apie pasirinktą programą pasakoja iššūkių nebijantis pianistas.
„Mozartas parašė 27 koncertus fortepijonui su orkestru, juos pats ir atlikdavo. 20-ąjį koncertą ypač mėgo L.V.Beethovenas, paprastai grodavęs tik savo kūrinius. Šiam koncertui jis sukūrė kadencijas. Taigi, tai pats „beethoveniškiausias“ Mozarto kūrinys. Man kaip muzikantui šios dvi genijų pavardės – Mozartas ir Beethovenas – viename kūrinyje ypač audrina vaizduotę. Bandau įsivaizduoti, kaip Beethovenas galėjo atlikti Mozartą“, – išgyvenimais dalijasi Petras Geniušas.
Žiūrovų koncerte laukia dar vienas emocionalus kūrinys – P.Čaikovskij „Simfonija Nr. 4 in f-minor, Op. 36“. Dirigentas Julius Geniušas pristatydamas šią simfoniją sakė: „Čaikovskio muzika artima nuo vaikystės, lydėjo mano pirmuosius žingsnius muzikos pasaulyje – su broliu būdami vaikais vaidinome P.Čaikovskij operoje „Pikų dama“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur diriguodavo mūsų tėvas Rimas Geniušas. Ketvirtąją Simfoniją P.Čaikovskij rašė vidinės krizės metu. Jo visa kūryba itin dramatiška, o šią simfoniją galima vadinti „dramatiškumo perlu“, jo sielos šauksmu. Tai programinė kompozitorius simfonija – t.y. jis pats ją labai smulkiai išnagrinėjo, paaiškindamas, koks „vidinis siužetas“ slypi kiekvienoje dalyje.“
Talentingasis dirigentas priduria, jog, jo nuomone, kokie bebūtų stiprūs kompozitorių vidiniai išgyvenimai, jų parašyti kūriniai niekados nesulauktų sėkmės, jei juose atskleidžiami dalykai neturėtų atgarsio klausytojų širdyse, o P.Čaikovskio Ketvirtąją Simfoniją žiūrovai ypač mėgsta. Julius Geniušas pažymi, kad tokio masto kūriniui atlikti, kur reikalingas galingas skambėjimas, nepriekaištingas techninis atlikimas, ypač tinka Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
