„Tokių sunkių metų, kovojant dėl finansavimo, dar nebuvo – net gūdžiu sovietmečiu. Sunku suprasti, kodėl šių dienų Vilniuje turime kalbėti apie tautinės kultūros išlikimą, kovoti už lietuvybę. Bet toks Vilniaus savivaldybės požiūris egzistuoja jau seniai. Regionuose mūsų nesupranta, ten – ansamblis, kurio vadovas negauna atlyginimo, yra išimtis. Tuo tarpu Vilniuje 90 proc. kolektyvų ir jų vadovų dirba tik iš idėjos, už savo lėšas siūdamiesi kostiumus ir repetuodami pasislėpę rūsiuose“, – sakė Vilniaus folkloro ansamblio „Varangė“ vadovė Varsa Zakarienė.
Šiais metais festivalis „Skamba skamba kankliai“ iš Kultūros ministerijos gavo 100 tūkst. litų paramą, tačiau su sąlyga, kad tiek pat skirs ir Vilniaus savivaldybė. Tačiau festivalio organizatorius pribloškė žinia, kad šiais metais savivaldybė prie finansavimo neprisidės.
Sunku suprasti, kodėl šių dienų Vilniuje turime kalbėti apie tautinės kultūros išlikimą, kovoti už lietuvybę. Bet toks Vilniaus savivaldybės požiūris egzistuoja jau seniai.
„Vietoj koncentravimosi į festivalio meninę pusę, jau mėnesį visomis jėgomis ieškome rėmėjų – esame išsekinti ir nukraujavę. Po ilgų aiškinimų ir įtikinėjimų vakar vakare mus pasiekė žinios, kad gal savivaldybė vis dėlto duos 20 tūkst. litų. Bet tai dar svarstys trečiadienį, o ketvirtadienį jau prasideda festivalis, – savivaldybės požiūrį į tautinę kultūrą pristatė Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė. – Jeigu ir numes kaip šuniui tuos 20 tūkst., tai jie bus iškovoti po grasinimų, kad „mes jus uždarysime, nušluosime, jei balsą kelsite“.“
Organizatoriai pasidžiaugė, kad festivalį fondų ir asmeninėmis lėšomis parėmė keturi europarlamentarai, tuo tarpu nei vienas Seimo narys į pagalbos prašymą neatsiliepė. Taip pat nedidelę paramą, taikydami dideles nuolaidas, suteikė privatūs rėmėjai. Iš regionų savo lėšomis atvyksiančius kolektyvus kavinių tinklas sutiko maitinti pigiau, jei jie kavinės lankytojams padainuos.
Nepaisant didelių sunkumų, festivalio „Skamba skamba kankliai“ organizatoriai nepraranda entuziazmo ir tautinės kultūros gerbėjams surengs tradicinę šventę, kuri šiemet skirta Tarmių metams.
Festivalis ketvirtadienio, gegužės 23 dienos, vakarą prasidės Teatro, muzikos ir kino muziejaus (TMKM) kieme. Po atidarymo koncerto 19 val. lietuvių liaudies ratelius ir žaidimus pristatys renginys „Dra tai, dra ta tai“.
„Ši viena naujausių festivalio programų parodys, kad mūsų kultūroje yra ne tik šokiai ir dainos, bet gausu ir ratelių bei žaidimų tiek vaikams, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Čia bus galima ne tik kartu pažaisti, bet ir simpatiją pagauti“, – pasakojo programos koordinatorė Augustė Gaidytė.
Vėliau visi norintys galės išgirsti sutartinių dainavimą, o vakarą užbaigti linksmais naktišokiais.
Mažųjų folkloro mylėtojų tradiciškai lauks vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“, į kurią atvyks folkloro ansambliai iš įvairių Lietuvos regionų. Festivalyje vietą ras ir šiuolaikinis folkloras.
Nuo penktadienio iki sekmadienio Gedimino prospekte vyks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė „Darbas meistrą giria“.
„Tiesa, sekmadienį mes turėsime persikelti tik į vieną pusę, nes Gedimino prospektu bėgs maratonininkai“, – įspėjo mugės organizatorė Ramutė Kraujalienė.
Šis festivalis ne be reikalo vadinamas atlaidais, mus palaiko daugybė žmonių, kuriems svarbi mūsų tradicinė kultūra. Todėl festivaliui nelemta žlugti – kad ir kaip kai kas norėtų jį sužlugdyti.
Festivalio lankytojai galės išgirsti Lietuvos kaime tik per stebuklą rastą tradicinio folkloro saugotoją – tradicine kaimo dainavimo maniera dainuojančią 90-ies metų močiutę. Sutartinių takas nuvingiuos Vilniaus senamiesčio gatvėmis, folkloro muzikos puoselėtojus įsileis Vilniaus universiteto kiemeliai.
Šv.Kotrynos bažnyčioje koncertuos Veronika Povilionienė ir Saulius Petreikis, „Saulės broliai“ ir kitos grupės. Viktorijos Daujotytės kūrybą žemaičių kalba skaitys aktorė Edita Zizaitė, taip pat tarmiškai kūryba dalinsis Vladas Braziūnas, Romas Sadauskas ir kiti poetai.
Šiemet į festivalį atvyksta užsienio folkloro grupės iš Italijos, Ispanijos, Baltarusijos, Anglijos, Žaliojo Kyšulio ir Turkijos.
Pagrindinė festivalio scena įsikurs V.Kudirkos aikštėje, kurioje vyks tradicinės gegužinės, kapelijų koncertai. Festivalį užbaigs visų dalyvių eitynės ir didysis pabaigos koncertas V.Kudirkos aikštėje.
„Šis festivalis ne be reikalo vadinamas atlaidais, mus palaiko daugybė žmonių, kuriems svarbi mūsų tradicinė kultūra. Todėl festivaliui nelemta žlugti – kad ir kaip kai kas norėtų jį sužlugdyti“, – pabrėžė M.Ričkutė.
Visą festivalio programą rasite čia. Visi renginiai nemokami.
