2026 metų festivalio tema – gyvoji atmintis ir vietos tapatybė. Festivalis kviečia ne tik prisiminti, bet ir patirti: išgirsti, pamatyti bei pajusti šiandien dar alsuojančią Mažosios Lietuvos kultūrą. Istorinės erdvės čia tampa scenomis, o tradicija – įkvėpimu šiuolaikinei kūrybai. Šių metų „Ženklų“ ašimi išlieka Mažosios Lietuvos kultūros ženklai – kalba, garsas, amatai, literatūra ir vietos kūrėjų palikimas. Festivalis išryškina subtilius, tačiau esminius Klaipėdos krašto tapatybės elementus ir kviečia pažvelgti į praeitį kaip į gyvą dabarties dalį.
Edukacinė programa
Festivalio edukacinė programa kvies lankytojus į autentiškas patirtines veiklas. Šišioniškių (lietuvininkų) tarmės užsiėmimuose lektorė Indrė Skablauskaitė supažindins su nykstančia kalba, jos skambesiu ir savitumu. Šiuo metu šia tarme kalbančiųjų yra likę mažiau nei 80, todėl edukacija tampa svarbia išsaugojimo grandimi. Folklorinių instrumentų edukacijoje „Etnopotyriai“, kurią ves Alvydas Vozgirdas, dalyviai galės išbandyti tradicinius instrumentus – kankles, birbynę, dūdmaišį, dambrelį ir kitus, susipažinti su Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicijomis bei patys tapti muzikinės patirties kūrėjais. Programa atliepia sprendimą 2026-uosius paskelbti Kanklių metais.
MENINĖ PROGRAMA
Festivalio meninė programa išsiskiria stipriu ryšiu su istorine erdve. Vienu ryškiausių akcentų taps Ernsto Vicherto teatro lauko reginys „Šviesotamsos“, vyksiantis buvusios Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje. Tai vizualus ir garsinis pasakojimas, kuriame istorija persipina su mitologija, o tekstas, muzika ir vaizdas kuria rituališką patirtį apie pamario krašto likimą ir žmogaus paliktus ženklus. Šiuolaikinio šokio trupė ULNA pristatys spektaklį „Balkonas“ – judesio ir erdvės tyrimą, nagrinėjantį, kaip aplinka formuoja žmogaus kūną, emocijas ir santykį su aplinka. Spektaklis papildytas Ernsto Vicherto tekstais kvies žiūrovus tapti aktyviais patirties dalyviais. Festivalio erdves papildys ir audiovizualiniai sprendimai – garso, šviesų bei video projekcijų sintezė, leidžianti naujai patirti istorines vietas.
Parodos ir atminties projektai
Senojo Priekulės pašto pastatas taps bendruomenės kūrybos centru.
Čia bus pristatyta foto paroda „Istorijos atspindžiai“, skirta spaustuvininkui J. F. F. Šrėderiui atminti. Parodą inicijavo Gropiškių kaimo bendruomenė. Taip pat bus rodomi dokumentiniai filmai: vienas skirtas J. F. F. Šrėderio asmenybei ir jo indėliui į lietuviško žodžio sklaidą, kitas – „Metalo apdirbimo tradicijos“, atskleidžiantis Klaipėdos krašto amatų paveldą.
Festivalio programą papildys knygos „Dailininko Prano Domšaičio keliais“ pristatymas, supažindinsiantis su žymaus ekspresionisto gyvenimu ir kūryba. Jaunimo organizacija „PIPIRAI“, kūrybiškai bendradarbiaudama su Priekulės meno ir kultūros centru, festivalio metu pristatys specialiai sukurtą video projekciją. Joje sluoksniuosis istorinių Priekulės pastatų ir šiandienos architektūriniai fragmentai, atskleidžiantys vizualius kontrastus bei subtilias sąsajas tarp praeities ir dabarties. Projekcija taps gyvu dialogu tarp to, kas buvo, ir to, kas yra šiandien, kviesdama iš naujo pažvelgti į miesto tapatybę. Šis vizualinis pasakojimas bus integruotas į grupės „Katarsis“ pasirodymą, sustiprindamas muzikinę patirtį vaizdo sluoksniu.
Muzikinė programa
Festivalio muzikinę programą vainikuos alternatyvios muzikos grupės „Katarsis“ koncertas, kuris kurs šiuolaikinį kontrastą istorinei Priekulės erdvei ir kvies permąstyti tradicijos bei dabarties santykį per garsą. Taip pat vyks koncertas, skirtas Kanklių metams, kuriame pasirodys Agota Zdanavičiūtė ir Kristijonas Lučinskas. Kūrėjų muzika pasižymi meditacine nuotaika, švelniu ir miglotu skambesiu, kuriame garsai susilieja į harmoningą visumą. Tai kvietimas į garsų kelionę – introspektyvią klausymosi patirtį.
Kultūrinė tapatybė
Trečiasis festivalis „Ženklai“ – tai meninę patirtį ir kultūrinę atmintį sujungianti kelionė, kurioje kiekvienas ženklas tampa pasakojimu apie žmogų, vietą ir laiką. Tai kvietimas sustoti, įsiklausyti ir iš naujo perskaityti praeities ženklus, kurie formuoja mūsų šiandieną.
