„Šis filmas iki šiol yra geriausių pasaulio kino šedevrų šimtuke, todėl aš pakviečiau kompozitorių Bronių Kutavičių, kurio patirtis kine ir teatre visiems žinoma, pasigalynėti su šia kino juosta, turinčia panašią gyvavimo istoriją kaip ir pačios Žanos d'Ark. Žana d'Ark žuvo liepsnose, o režisieriaus Carlo Dreyerio filmas taip pat du kartus žuvo liepsnose“, – pasakojo Europos šalių kino forumo „Scanorama“ organizatorė Gražina Arlickaitė.
Tik po penkiasdešimt metų originali šio filmo kopija buvo rasta Oslo psichiatrinėje klinikoje – būtent ji, Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės proga, ir bus rodoma Lietuvos žiūrovams.
„Tuo metu 1928-aisiais metais, kai kinas nekalbėjo žodžiais, o kalbėjo vaizdais, būtent režisieriui Dreyeriui priklauso graži iniciatyva tyrinėti žmogaus veidą kaip pasaulį, kaip esybę ir jame rasti viską. Nereikia judinti didelių dalykų. Juo labiau, kad Žanos d'Ark mitas lieko neįmintas. Ir turbūt toks universalus menas kaip muzika gali padėti žiūrinčiam ir klausančiam žmogui atrasti savo šios istorijos supratimą“, – tikėjo idėjos autorė G.Arlickaitė.
„Šiame filme nėra kontrastų – tik kančios veidas, todėl, bijodamas sukurti nuobodžią iliustruojančią muziką, sukūriau savarankiškesnę muziką, kuri kartais atitolsta nuo filmo veiksmo“, – atskleidė kompozitorius.
B.Kutavičius muziką šiam filmui kūrė daugiau nei metus, ieškodamas teisingo muzikos charakterio, nuotaikų.
„Didžiulis šios muzikos privalumas – ji turi savo savarankišką vertę, savo pasaulį. Tai vienintelis Lietuvos kompozitorius, kuris savo muzika sugeba sukurti buvimo nuotaiką, o ne laikiną emociją“, – kūrėją gyrė D.Katkus.
Organizatoriai tikisi, kad visi kino ir muzikos gerbėjai pasinaudos vienintele galimybe išvysti ir išgirsti, kaip susijungia Europos kino klasika ir Lietuvos šiuolaikinė muzika.
